ES ir MERCOSUR susitarimas: ko juo siekiama ir kam tai naudinga?

Apžvelkime šį svarbų sandorį, dėl kurio derasi Europos Sąjunga ir Pietų Amerikos regioninis blokas.

Apie ką šis susitarimas?

Derybos buvo pradėtos 1999 m. siekiant panaikinti daugelį importo mokesčių ir sukurti 700 milijonų klientų turinčią laisvosios prekybos zoną.

1991 m. įkurtas „Mercosur“ jungia penkias šalis – tačiau Venesuelos narystė sustabdyta dėl nedemokratinio klimato šalyje, tad šis susitarimas susijęs tik su likusiu ketvertuku: Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi.

Pietų Amerikos šalys nekantrauja pasinaudoti Europos paklausa jautienai, paukštienai, cukrui, ryžiams ir kitoms prekėms, taip pat iškasenoms, pavyzdžiui, ličiui, variui ir kobaltui, kurie yra būtini pereinant prie švarios energijos.

27 narių ES nori išplėsti savo automobilių, mašinų ir vaistų rinką.

Abi šalys 2019 m. pasiekė preliminarų susitarimą, tačiau pasipriešinimas kai kuriose Europos dalyse ratifikavimą sustabdė.

Kas iš to laimėtų?

Naudos gautų abiejų žemynų įmonės: „Mercosur“ rinka apima 270 mln., ES – 450 mln. žmonių.

Briuselis teigia, kad susitarimas palengvintų pagrindinių produktų – tarp jų vyno (šiuo metu apmokestinamo iki 27 proc.), spiritinių gėrimų ir sūrio – patekimą į Pietų Amerikos rinką.

Susitarimą remianti Ispanijos vyriausybė pabrėžia jo poveikį vyno ir alyvuogių aliejaus eksportui, o Vokietija tikisi eksportuoti daugiau automobilių.

Tuo tarpu Pietų Amerikos žemės ūkio sektorius tikisi padidinti mėsos, sojos ir kukurūzų eksportą. Praėjusiais metais keturios „Mercosur“ šalys į ES eksportavo žemės ūkio produktų už 24 mlrd. dolerių.

Kas pralaimėtų?

Potencialus susitarimas sulaukė Europos žemės ūkio sektoriaus pasipriešinimo, ypač Prancūzijoje, kur ūkininkai kelia triukšmingus protestus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad susitarimas yra „nepriimtinas toks, koks yra dabar“.

Europos ūkininkai piktinasi dėl neva ne tokių griežtų Pietų Amerikos sektoriaus reguliavimo taisyklių, visų pirma atkreipdami dėmesį į pramonės vaidmenį naikinant didžiulius Amazonės atogrąžų miškų plotus, kurie suteikia taip reikalingą apsaugą nuo klimato kaitos.

„Sunku nustatyti kiekvienos karvės kilmę. Nežinome, kaip jas atsekti“, kad išsiaiškintume, ar ūkininkai laikėsi aplinkosaugos normų, sakė ekonomistas Maxime‘as Combes.

Susitarimu būtų panaikinti importo muitai maždaug 60 tūkst. tonų „Mercosur“ jautienos.

Europos Komisija teigia, kad tai palyginti nedidelis kiekis – apie 1,6 proc. ES pagaminamos jautienos.

Prancūzija siekia į sutartį įtraukti 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo punktus.

Tuo tarpu Brazilija nori, kad išimtys būtų taikomos sektoriams, kuriuos ji laiko strateginiais, pvz., automobiliams.

Kas toliau?

Ketvirtadienį U. von der Leyen netikėtai apsilankė Urugvajuje vykstančiame „Mercosur“ aukščiausiojo lygio susitikime ir pareiškė, kad sandoris „jau horizonte“.

Jei susitarimas bus galutinai patvirtintas, jį turės ratifikuoti 15 ES valstybių narių, kuriose gyvena 65 proc. bloko gyventojų, o vėliau žalią šviesą dar turės uždegti Europos Parlamento dauguma.

Prancūzija siekia sandorį blokuoti; jai neseniai pradėjo antrinti ir Lenkija. Italija, Austrija ir Nyderlandai taip pat išsakė abejonių.