Likusių egzaminų rezultatai žadami iki šio ketvirtadienio.

„Lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos egzaminus šiemet išlaikė daugiau abiturientų nei pernai, vokiečių ir prancūzų kalbų egzaminus išlaikė visi, geografijos išlaikymo rezultatas labai panašus į pernykštį“, – apibendrino ministras, įžvelgęs, kad prie teigiamų pokyčių prisidėjo visi: mokiniai, mokytojai, mokyklos, savivaldybės, ministerija, Nacionalinės švietimo agentūra.

Daugiausiai dėmesio ministras skyrė matematikos egzamino rezultatų aptarimui, nes pastaraisiais metais šio dalyko egzaminas visiems kėlė daugiausiai galvos skausmo.  Pernai jo neišlaikė trečdalis laikiusiųjų.

„Šiemet rezultatai – reikšmingai geresni. Tai yra didelis žingsnis pirmyn, tačiau ir šiemet egzamino neišlaikė 15 proc. ir tai yra per daug“, – vertino G. Jakštas. Jis ragino nepasiduoti dvejonei „Ar egzaminas lengvesnis negu pernai?“. Nurodė, kad matematikos egzamino minimalius reikalavimus atitinkantys uždaviniai buvo standartiniai, o uždaviniai, reikalaujantys aukštesniųjų mąstymo gebėjimų, – tokio paties sudėtingumo, kaip ir praėjusių metų egzamine.

Ministras išskyrė Jonavos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybes. Jose matematikos rezultatai pagerėjo daugiau kaip septynis kartus. Pernai matematikos neišlaikė 47 proc. Jonavos rajono abiturientų, šiemet – 6,6 proc. Kaišiadorių rajone nuo matematikos neišlaikiusių 40,2 proc., skaičius sumažėjo iki 5,4 proc.

Geriau nei šalies vidurkis pernai pasirodžiusių vilniečių ir kauniečių šiųmetinių abiturientų rezultatai – dar geresni. Ministras rašė, kad šiuose didmiesčiuose matematikos egzaminą neišlaikiusiųjų dalis sumažėjo beveik trim kartais.

Pernai tarp Kauno miesto abiturientų valstybinio matematikos brandos egzamino išlaikyti nepavyko 25 proc. abiturientų.

Anot ministro, kolegos Kaune skyrė dėmesį įvairaus amžiaus mokinių matematikos pasiekimams gerinti, kasmet rengia priemonių planą ir veiklas visai bendruomenei, kurias įgyvendino Kauno švietimo inovacijų centras. Vilniaus švietimo specialistai kartu su „Edu Vilnius“ organizavo pagalbą mokykloms, norinčioms geriau pasiruošti matematikos egzaminui, rengė bandomąjį matematikos egzaminą, seminarus mokytojams.

Šiemet egzamino neišlaikė 15 proc. ir tai yra per daug.

„Esu dėkingas švietimo bendruomenei už sutelktumą ir parodytą valią. Konsultuodamiesi su ekspertais parengėme ir metų pradžioje patvirtinome matematikos mokymosi gerinimo planą 2023-2030 metams. Numatėme ilgalaikes kompleksiškas ir trumpesnio periodo priemones, pagerinsiančias artimiausių metų rezultatus. Abiturientai galėjo pasitikrinti matematikos žinias per bandomuosius brandos egzamino ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus. Vyko nemažai renginių, diskusijų, skatinusių priimti sprendimus, palankius matematikos mokymuisi. Tą savivaldybės ir padarė. Šiandien visi galime pilnateisiškai tuo pasidžiaugti!“ – teigė G. Jakštas.

Jis ragino išlaikyti nuoseklią matematikos pasiekimų gerėjimo ir mokymosi stiprinimo liniją, kad šių metų proveržis būtų ne vienmetis reiškinys.

„Esame užsibrėžę, kad daugės matematikos mokymui skirtų pamokų; nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose (4, 8 kl.) mokiniams bus skiriamos papildomos konsultacijos; bus pradėtos įgyvendinti nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos matematikos mokytojams; parengtas skaitmeninių matematikos mokymosi priemonių ir užduočių paketas. Labai lauksime ir skatinsime individualių savivaldybių bei mokyklų iniciatyvas“, – dėstė ministras.

NŠA duomenimis, brandos egzaminus šiemet laikyti registravosi 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.