- Vidmantas Matutis [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Panašu, kad bent Baltijos jūros regione praėjusiais metais buvęs dujų terminalų bumas išsikvėpė.
Mažino terminalų pajėgumą
Prieš kelias dienas Vokietija paskelbė, kad mažins planus Baltijos jūroje dėl dujų terminalų statybos.
Vokietija Baltijos jūroje Lubmine šalia Lenkijos sienos ir Riugeno saloje ties Mukranu planavo statyti du didelius suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalus. Bendras jų metinis pajėgumas turėjo siekti 18 mlrd. kubinių metrų. Dabar pagal Vokietijos paskelbtą planą bendras pajėgumas sumažintas iki 10 mlrd. kubinių metrų.
Toks pakeitimas įvyko po to, kai Vokietija įvertino Berlyno miesto dujų poreikius. Vokietijos sostinė bus aprūpinama per Baltijos jūroje įrengtus dujų terminalus.
Priminsime, kad iki Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija neturėjo nė vieno SGD terminalo. Nebuvo ir tokio poreikio, nes dujas ji pigiau gaudavo dujotiekiais iš Rusijos.
Per trumpą laiką Vokietija pasistatė dujų terminalus Šiaurės jūros regione Vilhelmshavene ir Brunsbiutelyje, taip pat Baltijos jūros regione Lubmine. Baltijos jūroje ties Lubminu buvo ta vieta, kur į krantą „išlipo“ vadinamieji „Nord Stream“ dujotiekiai iš Rusijos. Nebetiekiant dujų šiais dujotiekiais, į Vokietijos dujų sistemą tiesiogiai įjungtas Lubmino SGD terminalas.
Latvija jau pavėlavo
Tam tikrų pokyčių dėl dujų terminalų statybos gali įvykti ir rytinės Baltijos jūros šalyse.
Gali būti, kad Latvija atsisakys planų Rygos įlankoje prie Skultės statyti savo SGD terminalą.
Dar vienam SGD terminalui įsilieti į sujungtą rytinės Baltijos šalių dujų rinką nebūtų lengva.
Latvijos ir Estijos vyriausybės pasirašė memorandumą, pagal kurį dujos į Latviją esant reikalui būtų tiekiamos ir per Estijos Paldiskio SGD terminalą. Šis terminalas įrengtas pernai.
Estijos dujų kompanijos „Eesti Gaas“ valdybos pirmininkas Margusas Kasikas teigė, kad rytinės Baltijos jūros regione šiuo metu nebėra jokio reikalo statyti dar vieno SGD terminalo. Jis suabejojo, ar dar vieno SGD terminalo statyba Latvijoje atsipirktų.
Manoma, kad ilgokai delsusi su SGD terminalo statyba Latvija jau pavėlavo. Dar vienam SGD terminalui įsilieti į sujungtą rytinės Baltijos šalių dujų rinką nebūtų lengva.
Projektas: taip pristatomas Latvijos Skultės SGD terminalas, dėl kurio statybos kyla vis daugiau abejonių. „Skultelng.lv“ nuotr.
Dujų paklausa nebedidės
M. Kasiko vertinimu, regione yra trys dujų terminalai, kurie visiškai gali aprūpinti keturias šalis. Turėtos omenyje taip pat pernai įrengtas Suomijos Inko dujų terminalas, Estijos Paldiskio terminalas. Nemažą vaidmenį rytinės Baltijos jūros regione turi ir nuo 2014 m. veikiantis Klaipėdos SGD terminalas.
Pati Latvija dar nepatvirtino, kad atsisakys planų statyti dujų terminalą.
M. Kasiko teigimu, dar vienas dujų terminalas regione atsipirktų gal tik tuo atveju, jei dujų vartojimo lygis sugrįžtų į laikotarpį, koks buvo prieš 2–3 m.
To nesitikima, nes per pastaruosius metus dujos brango. Nepaisant to, kad iš Europos rinkos po pradėto karo prieš Ukrainą iškrito Rusija, pasaulyje yra sukaupta pakankamai dujų, ir šiuo metu netgi yra tendencija, kad jos gali pradėti pigti.
Abejonių kyla ir Lenkijoje
Dėl SGD dujų terminalo statybos Baltijos jūroje dar ne visi taškai sudėlioti. Planų statyti dar vieną dujų terminalą neatsisakė ir Lenkija.
Ji turi stacionarų dujų terminalą Svinouiscio uoste. Dar vieną dujų terminalą, tik su FSRU laivu, panašaus tipo kaip Klaipėdoje, Lenkija planuoja pasistatyti Gdansko uoste iki 2028 m. Jis būtų metinio 6,1 mlrd. kubinių metrų pajėgumo su galimybe ateityje pajėgumą padvigubinti. Lenkija turi planų per šį terminalą dujomis aprūpinti Vidurio Europos šalis, pavyzdžiui, Slovakiją, Čekiją ir kitas.
Pastaruoju metu kalbos dėl Gdansko SGD terminalo yra kiek pritilusios. Lenkijos magistralinio dujotiekio operatorė „Gaz-System“ šį terminalą planavo statyti prie rekonstruoto Gdansko uosto molo. Dėl šios vietos yra kilę tam tikrų abejonių. Nemaža dalis lenkų norėtų, kad prie senojo Gdansko uosto molo būtų kuriamas ne dujų terminalas, o jachtklubai ir kitokia jūros pramogų infrastruktūra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [12]
Nuorodos:
[1] https://kauno.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://kauno.diena.lt/autoriai/vidmantas-matutis-0
[3] javascript://;
[4] https://kauno.diena.lt/print/1127143
[5] https://kauno.diena.lt/zymes/baltijos-jura-3
[6] https://kauno.diena.lt/raktazodziai/duju-terminalai
[7] https://kauno.diena.lt/raktazodziai/sgd-terminalai
[8] https://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/duju-terminalu-poreikio-baltijoje-nebeliko-1127143?komentarai
[9] https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/tiriant-kabeliu-baltijos-juroje-pazeidimus-sudaryta-triju-valstybiu-pareigunu-tyrimo-grupe-1201727
[10] https://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/virs-juros-atominis-debesis-1201639
[11] https://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/baltijos-juros-dugne-aptiktas-nuskendes-laivas-1201509
[12] https://kauno.diena.lt/galerijos
[13] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/agata-muzikiniu-apdovanojimu-ceremonija-1201749
[14] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/jav-padekos-dienos-svente-1201748
[15] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/seimo-valdanciosios-koalicijos-tarybos-posedis-1201704
[16] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-ekonomikos-ir-inovaciju-ministrus-l-savicku-1201674
[17] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/tarptautines-kaledu-labdaros-muges-pristatymas-1201644
[18] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/ltg-link-vip-sales-atidarymas-1201528
[19] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaledoms-dekoruoto-traukinio-pristatymas-1201525
[20] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/g-nauseda-susitiko-su-kandidate-i-svietimo-mokslo-ir-sporto-ministrus-r-popoviene-1201516
[21] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-finansu-ministrus-r-sadziumi-1201496
[22] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/vyriausybeje-surengta-spaudos-konferencija-del-orlaivio-avarijos-1201484