– Kaip reaguojate į naujienas apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą?

– Visų pirma, reikia sieti Rusijos branduolinę retoriką su staiga suaktyvėjusia tiek Rusijos opozicine žiniasklaida, tiek Kremliaus ruporais. Kremlius visais įmanomais būdais stengiasi įrodyti, kad režimo vadų gąsdinimai, branduolinis teroras yra laba rimtas. Rusija rengiasi ir panaudos branduolinį ginklą, jei tik reikės. Tokios galimybės neatmetame, nes Rusija yra teroristinė valstybė, kuri ne tik grasino, bet ir įvykdė keletą teroristinių aktų. Paskutinis ne jų teritorijoje – diversija Baltijos jūroje, dujų vamzdyno pažeidimas.

Šiuo metu, matyt, ne veltui JAV kariškiai, žvalgybos vadovai yra įspėję apie tokio Rusijos veiksmo pasekmes, kurios bus katastrofiškos. Todėl manau, kad Kremlius nesiryš tiesiogiai panaudoti taktinio branduolinio ginklo, jog būtų galima akivaizdžiai suprasti, kad tai veikė Rusija. Taip pat Kremliaus režimas kokiuose nors objektuose gali panaudoti diversijas, iššaukti kokias nors technogenines avarijas, kurios turėtų rimtas pasekmes.

UŽDARYTI

>

[4]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Kaip sekti naujienas apie karo eigą? Ir ypač tas, kurios susijusios su branduolinio ginklo panaudojimu.

– Tiems žmonėms, kurie nesusiję nei su žiniasklaida, nei su analitiniais centrais, tokių naujienų apskritai nesekti ir ramiai miegoti, nes psichinė sveikata – ypač svarbu. Tokia informacija paprastus žmones išbalansuoja. Be abejo, žiniasklaida ar analitikai, kurie šią informaciją stebi, kreipia dėmesį į tai, kokie šaltiniai tą informaciją publikuoja. Visada labai rekomenduotina yra klausti tiesiogiai tų pareigūnų, kurie yra atsakingi už mūsų visų saugumą. Lietuvoje mes galime klausti kariuomenės arba Krašto apsaugos ministerijos atstovų, Aljanso mastu – Aljanso vadovo, žvalgybos, kurios stebėjimo rodikliais yra daromi pranešimai, taip pat oficialių JAV pranešimų.

Kol kas nėra dėl ko nerimauti, JAV ore laiko savo žvalgybinius lėktuvus, taip pat veikia NATO išankstinio žvalgybinio perspėjimo sistema. Jeigu signalai pasirodytų, mes apie tai sužinotume. Visų pirma sužinotų Rusija, nes pirmas dalykas, ką tokiu atveju daro NATO valstybių vadovai – skambina Kremliui ir praneša apie tai, kad mes matome, žinome ir kad jie to nedarytų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip manote, ar dabar pasaulis yra arti branduolinio karo slenksčio?

– Tikrai taip nemanyčiau. Karibų krizė buvo, matyt, rimčiausia branduolinė krizė per visą mūsų istoriją, kuri pasaulį buvo privedusi prie katastrofos slenksčio, tačiau protingos valstybės ruošiasi blogiausiam variantui. Mes negalime ramiai sakyti, kad tikrai to nebus, turint omenyje, kad Maskvoje režimas yra įspraustas į kampą. Visuose Ukrainos fronto ruožuose Rusijos okupacinės pajėgos gauna į kaulus. Tokiu atveju režimas turi du pasirinkimus – pabandyti paskutinę kortą arba artimiausiu metu pripažinti pralaimėjimą, pakeisti Vladimirą Putiną, išvesti likusius dalinius iš Ukrainos ir bandyti susireguliuoti savo valstybės gyvenimą ateičiai.