„Kas gi buvo A. M. Brazauskas? Didis žmogus, įtakingas politikas, reikšmingai pasidarbavęs Lietuvai“, – per minėjimą Seime sakė ilgametis A. M. Brazausko bendražygis, buvęs Seimo pirmininkas, Kovo 11-osios signataras socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

„Ar viską jis darė gerai? Visko buvo, bet pastabas, pasiūlymus priimdavo, kritikuojančių nepersekiodavo, buvo žmogiškas, supratingas, lengvai bendravo su bet kuo, maloniai šypsojosi ir lieka jis mūsų atminty kaip nepajudama uola epochų lūžio laikotarpiu, kaip galingas ąžuolas, atlaikęs audras ir visų krypčių vėjus“, – kalbėjo Č. Juršėnas.

Jis taip pat pažymėjo, kad A. M. Brazausko vadovavimo laikotarpiu, jam iš pradžių būnant prezidentu o vėliau – premjeru, buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos ir NATO nare.

„Itin svarbus Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo etapas, kuris prasidėjo prezidento A. M. Brazausko laikais, baigėsi 2004 metais premjero ir jungtinės socialdemokratų partijos pirmininko A. M. Brazausko vaisingo veikimo metais“, – pažymėjo Č. Juršėnas.

Gyrė už drąsą Izraelyje

Seimo narys, Kovo 11-osios signataras konservatorius Emanuelis Zingeris prisiminė tuo metu prezidentu buvusio A. M. Brazausko vizitą Izraelyje 1995 metais. Pasak E. Zingerio, Knesete dėl žydų žudynių Lietuvoje atsiprašęs A. M. Brazauskas nutiesė tarp tautų tiltą, kuriuo ir dabar remiasi Lietuvos-Izraelio santykiai.

Buvo žmogiškas, supratingas, lengvai bendravo su bet kuo, maloniai šypsojosi ir lieka jis mūsų atminty kaip nepajudama uola epochų lūžio laikotarpiu.

„Prieiname prie Kneseto, demonstracija, tokiomis baisiomis koncentracijos stovyklų kalinių uniformom, kurią dėvėjo ir mano mama, su plakatais, „Ar atsimenat, kas įvyko Lietuvoje“, ir žmonės stovi, žiūri į pirmą Lietuvos atstovą, atvykusį po tų žudynių, jiems tos žudynės atrodo ką tik įvykusios, lyg tai būtų vakar, – prisiminė kartu Izraelyje buvęs E. Zingeris. – Ir staiga A. M. Brazauskas meta viską, Algirdas, pavadinkim jį šią akimirką Algirdu, palieka išsižiojusią apsaugą ir nubėga prie demonstrantų grupės, išplėšia labiausiai šaukusį žmogų, štai, prašau, biurokratas Algirdas, joks ne biurokratas, jis, matydamas verkiančius žmones, pačiumpa koncentracijos stovyklos kalinį, su kuriuo po to tapo draugais, pačiumpa tą žmogų ir prie visų pabučiuoja ir lieka tų demonstrantų pusėj“.

„Jūs įsivaizduojat, kokios drąsos aktas? Palikus visą mūsų reakciją Lietuvoje, visas politiko baimes, kiek procentų neteksi populiarumo. Tai buvo didelis žingsnis – ne dėl to (sakau tai), kad aš žydas, o dėl to, kad tai buvo didžiulis žmogiškas žingsnis, žengiant į priekį ir tarp tautų nutiesiant tiltą, į kurį atsiremia ir dabar mūsų santykiai su Izraeliu. Čia buvo didelis dalykas, todėl šiandien aš noriu pasakyti, kad A. M. Brazauskas žmogiškumo prasme buvo didis žmogus“, – kalbėjo konservatorius.

Ketvirtadienį minimos pirmojo atkūrus nepriklausomybę tiesiogiai rinkto Lietuvos prezidento A. M. Brazausko 90-osios gimimo metinės.

Karjerą statybos sektoriuje kaip inžinierius sovietmečiu pradėjęs A. M. Brazauskas tapo tarybiniu valdininku, buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius.  1990 metais jis buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, yra Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras. 1993 metais jis buvo išrinktas prezidentu ir šias pareigas ėjo iki 1998 metų, 2001–2006 metais buvo ministras pirmininkas.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.