– Kiek surenkate ir išdalinate maisto? Kiek ateina žmonių?

– Vilniuje turim apie 100 kilogramų per dieną. Kiekvieną dieną automobilis išvažiuoja, surenka paskutinės dienos maistą iš parduotuvių. Savanoriai išrūšiuoja maistą. Žmonės arba patys ateina, arba jiems nuvežami tie maisto produktai, kuriuos mes gauname. Per dieną apie 50–60 žmonių gauna maitinimą. Yra padarytas grafikas ir žmonės žino, kuriuo metu reikėtų ateiti. Apie vidurdienį žmonės pradeda rikiuotis laukdami maisto.

– Kokias pastaruoju metu pastebite tendencijas, ko žmonės prašo?

– Pirmoji tendencija – kyla kainos, tad turime iššūkių su poreikiais. Poreikių yra įvairiausių, pagrinde yra paprasti maisto produktai, kuriuos galima naudoti ilgesnį laiką: kruopos, makaronai. Labai daug duonos prašoma. Net ir patys ukrainiečiai, kurie pas mus ateina pagalbos, visai mielai paima įvairių maisto produktų, ypač duonos. Dabar per dieną išdaliname per 200 kepalų duonos.

Mūsų programa „Maistas ant ratų“ yra skirta tiems senyvo amžiaus žmonėms, kurie negali patys pasigaminti maisto, tad jiems mes vežame šiltą maistą. Matome, kad kainos kyla. Yra apie 15–20 proc. pakilimas iš tų tiekėjų, kurie tiekia mums maistą: valgyklos, kitos maitinimo įstaigos. Atsiranda papildomų iššūkių. Žmonės nori šilto maisto, kad nereikėtų patiems gamintis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar turit idėjų, ką darysit, jei kainos dar padidės šaltuoju sezonu?

– Jeigu taip atsitiks, tai mūsų tikslas yra išlaikyti tuos žmones, kuriems esame pažadėję padėti ir padedame. Taupome tiek finansinius, tiek maisto resursus. Žiūrėsime, kokias galimybes turėsime padėti naujiems žmonėms. Norisi nepalikti nė vieno, tokia yra maltiečių dvasinė vertybė.