„Priešas sutelkia pagrindines jėgas paruošti karius pulti Slovjanską. Vykdo šturmo operacijas Pasika-Bogorodičnės kryptimi. Sėkmingai bando įsitvirtinti šiaurės vakariniame Bogorodichnų pakraštyje. Limanskio kryptimi priešas pergrupuoja kariuomenę ir papildo amuniciją bei kurą, kad galėtų parengti puolimą prieš Slovjanską“, – rašoma pranešime.

Rusijos kariuomenė Slovjanską bandė pulti ir anksčiau, tačiau tai baigėsi nesėkmingai.

Estija išsikvietė Rusijos ambasadorių dėl V. Putino pastabų

Penktadienį Estija išsikvietė Rusijos ambasadorių, protestuodama prieš šios šalies prezidento Vladimiro Putino išsakytas pastabas apie jos istoriją.

Užsienio reikalų ministerija Taline kalbėjo apie „visiškai nepriimtinus“ V. Putino komentarus. Ketvirtadienį Rusijos prezidentas kalboje užsiminė apie Estijos Narvos miesto užkariavimą 18 a. Jis palygino dabartinį Rusijos karą prieš Ukrainą su caro Petro I Didžiuoju Šiaurės karu ir kalbėjo apie Rusijai priklausančių žemių „atsiėmimą“.

Pasak V. Putino, Petras I ne užėmė Švedijai priklausiusią teritoriją aplink dabartinį Sankt Peterburgą, bet ją „atsiėmė“. Tai esą liečia ir prie pat Rusijos sienos išsidėsčiusią Narvą.

Mažiau nei 60 tūkst. gyventojų turinti Narva yra trečias pagal dydį Estijos miestas. Daugelis vietos gyventojų turi rusiškų šaknų.

J. Bidenas: Ukrainos prezidentas V. Zelenskis „nenorėjo girdėti“ perspėjimų apie invaziją

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ amerikiečių perspėjimų, kad Rusija ruošiasi įsiveržti į jo šalį.

„Žinau, daug žmonių galvojo, kad perdedu“, – J. Bidenas sakė per vieną lėšų rinkimo renginį Los Andžele, turėdamas galvoje savo išankstinius perspėjimus, kad Rusija ruošiasi užpulti Ukrainą.

„Tačiau žinojau, kad turime duomenų [šiam vertinimui] pagrįsti“, – prezidentas sakė girdint žurnalistams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „ketino peržengti sieną. Ir nebuvo jokių abejonių, bet Zelenskis nenorėjo to girdėti, kaip ir daug [kitų] žmonių. Suprantu, kodėl jie nenorėjo to girdėti, bet jis [V. Putinas] įsiveržė“, kalbėjo J. Bidenas.

Jungtinės Valstijos pradėjo skambinti pavojaus varpais dėl Rusijos pasiruošimų pradėti invaziją į Ukrainą gerokai anksčiau, nei V. Putinas paskelbė „specialiąją karinę operaciją“ prieš kaimyninę šalį vasario 24 dieną.

UŽDARYTI

>

[9]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Šie perspėjimai buvo vertinami nepatikliai ir netgi netiesiogiai kritikuojami kai kurių Vašingtono sąjungininkų Europoje, galvojusių, kad Jungtinės Valstijos pernelyg jautriai reaguoja.

Ukraina nori JAV paaiškinimo po J. Bideno komentarų apie Rusijos invazijos grėsmę

Ukrainos politinę vadovybę suerzino JAV prezidento Joe Bideno penktadienį išsakyti komentarai, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę.

Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas šeštadienį teigė, kad šiems komentarams „neabejotinai reikia paaiškinimo“.

Atstovo teigimu, V. Zelenskis ragino skelbti sankcijas Rusijai dar tada, kai ji prie Ukrainos sienos telkė savo pajėgas.

Austrijos kancleris gina Vokietijos ir Prancūzijos lyderių skambučius V. Putinui

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris penktadienį stojo ginti Prancūzijos ir Vokietijos lyderių skambučių Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl šio sukelto karo Ukrainoje.

„Mano manymu, visuomet, net ir karo metu, būtina kalbėtis su visomis konflikto pusėmis, – po susitikimo Taline su Estijos premjere Kaja Kallas pareiškė K. Nehammeris. – Ant kortos pastatyta labai daug.“

Pasak K. Nehammerio, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučiai yra būtini siekiant aptarti saugius koridorius maistui, apsikeitimus belaisviais ar humanitarinę pagalbą. „Manau, kad yra teisinga ir svarbu tiesiogiai kalbėtis su prezidentu V. Putinu apie jo karo nusikaltimus“, – teigė Austrijos kancleris.

Tačiau Estijos premjerė pakartojo savo nepritarimą tokiam tiesioginiam bendravimui su Kremliaus šeimininku. K. Kallas teigė nemananti, kad yra derama kalbėti su V. Putinu, ir nurodė abejojanti jo geranoriškumu.

O. Scholzas ir E. Macronas po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kelis kartus telefonu kalbėjosi su V. Putinu.

Ukrainos Zaporižės srityje pradedama dalinti rusiškus pasus

Nuo šeštadienio Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižės srityje pradedama dalinti rusiškus pasus.

Pasak apsišaukėliškos vietos valdžios atstovo Vladimiro Rogovo, pasų gavėjai bus laikomi visavertiškais Rusijos piliečiais. V. Rogovo teigimu, šioje srityje prašymus dėl pasų išdavimo iki šiol neva pateikė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių.

Gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supaprastino pasų išdavimo tvarką. Maskva kai kuriose okupuotose Ukrainos teritorijose jau yra pradėjusi pasų dalijimą ir įvedusi rublį.

Ukrainos vadovybė kaltina okupantų pajėgas verčiant žmones įgyti Rusijos pilietybę.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 32 050 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 32 050 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 11-osios Rusija taip pat neteko 1 419 tankų, 3 466 šarvuočių, 712 artilerijos sistemų, 222 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 97 oro gynybos sistemų, 212 lėktuvų, 178 sraigtasparnių, 2 448 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 579 dronų, 54 specialiosios technikos vienetų ir 125 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Kyjivas: Mariupolyje gauta duomenų apie dar 24 vaikų žūtis

Ukrainos generalinė prokuratūra gavo duomenų, kad Rusijos karinių pajėgų okupuotame Mariupolyje žuvo dar 24 vaikai, praneša agentūra „The Guardian“.

„Fiksuojant nusikalstamas veikas paaiškėjo, kad per beatodairišką Rusijos kariuomenės apšaudymą Mariupolyje, Donecko srityje, žuvo dar 24 vaikai“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė prokuratūra.

Pasak institucijos, bendras per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvusių vaikų skaičius padidėjo iki 287.

Turime ten vykti per bombardavimus ir apšaudymus. Štai kaip mes gyvename.

Prokuratūra pažymėjo, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ukrainoje tęsiantis įnirtingoms kautynėms V. Zelenskis ragina pasaulį nenusigręžti

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos „daro viską“, kad sustabdytų Rusijos puolimą, tęsiantis įnirtingoms kautynėms rytuose ir pietuose.

Kyjivas anksčiau penktadienį informavo surengęs naujų aviacijos smūgių Rusijos užimtose teritorijose pietinėje Chersono srityje. Šis regionas buvo vienas pirmųjų, užimtų Maskvos pajėgų per vasario 24-ąją pradėtą invaziją.

Tačiau V. Zelenskos įprastame kasdieniame vaizdo pranešime sakė, kad „labai sunkūs mūšiai“ tęsiasi rytiniame Donbaso regione, kur Maskva sutelkė savo pagrindines pajėgas, ypač aplink rytinį pramonės miestą Sjevjerodonecką.

„Ukrainos pajėgos daro viską, kad sustabdytų okupantų puolimą, kiek jiems tai leidžia sunkioji ginkluotė, šiuolaikinė artilerija – viskas, ko prašėme ir toliau prašome savo partnerių“, – kalbėjo prezidentas.

Pietinės Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenei skubiai reikalinga tarptautinė karinė pagalba.

„Rusijos kariuomenė galingesnė, turi daugiau artilerijos ir šaudmenų. Kol kas tai yra artilerijos karas... ir mums stinga šaudmenų, – sakė pareigūnas. – Europos ir Amerikos pagalba yra labai, labai svarbi, nes mums tiesiog reikia šaudmenų savo šaliai apginti.“

V. Zelenskis savo kreipimesi sakė, kad Ukraina „neturi leisti pasauliui nukreipti dėmesio nuo to, kas dedasi mūšio lauke“.

Tuo metu Lysyčansko mieste, esančiame kitapus upės nuo Sjevjerodonecko, vietos gyventojai sakė naujienų agentūrai AFP, kad jiems yra iškilęs sunkus pasirinkimas: pasilikti ir tikėtis išlikti gyviems per bombardavimus arba palikti savo namus.

39 metų Jevhenas Žyriada sakė, kad dabar vienintelis būdas gauti vandens – prisipilti jo mieste įkurtame vandens skirstymo centre.

„Turime ten vykti per bombardavimus ir apšaudymus, – skundėsi vyras. – Štai kaip mes gyvename.“

Rusija ne kartą perspėjo Vakarus nesikišti į šį konfliktą, o kai kurie pareigūnai perspėjo dėl galinčio kilti branduolinio karo.

Tarptautinė cheminio ginklo priežiūros organizacija savo ruožtu penktadienį pranešė atidžiai stebinti padėtį Ukrainoje, išliekant „nuodingųjų cheminių medžiagų panaudojimo kaip ginklų grėsmei“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad per „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje siekiama „denacifikuoti“ šią šalį, taip pat užsiminė, kad ketina susigrąžinti teritorijas, neva teisėtai priklausančias Maskvai.

Tačiau kreipdamasis vaizdo ryšiu į vieno Britanijos universiteto studentus V. Zelenskis penktadienį sakė, kad Rusijos teiginiai, esą Ukrainai buvo „dirbtinai sukurta“, yra absurdiškas ir prilygsta pareiškimui, jog ukrainiečiai yra „ne žmonės, o kažkokia augalų atmaina ar gyvūnų rūšis“.

Rusija įtraukė įtariamus kankinimų atvejus tiriančią grupę į „užsienio agentų“ sąrašą

Rusija penktadienį įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą nevyriausybinę organizaciją, tiriančią įtariamus kankinimo atvejus, tęsdama bet kokių kritikos balsų tildymo šalyje politiką.

Komitetas prieš kankinimus buvo įtrauktas į Teisingumo ministerijos internetu paskelbtą atnaujintą „užsienio agentų“ sąrašą.

„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos. Šią priemonę Maskva plačiai naudoja prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, kaltinamus užsiimant užsienio finansuojama politine veikla.

2000 metais įkurtas Komitetas prieš kankinimus dėjo pastangas, kad Rusijos institucijos tirtų įtariamus netinkamo saugumo tarnybų elgesio su sulaikytaisiais ir kaliniais atvejus, taip pat imtųsi priemonių tokiems pažeidimams užkardyti.

Organizacija taip pat stebėjo žmogaus teisių padėtį Čečėnijoje.

Komitetas prieš kankinimus „užsienio agentu“ jau buvo pripažintas 2015 ir 2016 metais. Grupė mėgino išvengti šios etiketės pasinaikindama ir iš naujo įsikurdama.

Nuo Maskvos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną dešimtys Rusijos intelektualiojo elito atstovų ir žurnalistų paliko savo šalį, valdžiai didinant spaudimą paskutiniams likusiems kritikuojantiems balsams ir žiniasklaidai.

Balandį Rusija paskelbė uždaranti keliolikos tarptautinių organizacijų, įskaitant žmogaus teisių grupes „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“, vietos biurus.

Rusija tvirtina reaguosianti į NATO pajėgų telkimą Lenkijoje

Rusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pareiškė, kad Maskva „proporcingai“ reaguos į NATO pajėgų telkimą Lenkijoje, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, praneša „Reuters“.

„Kaip visada, atsakas bus proporcingas ir tinkamas, jo tikslas – neutralizuoti potencialias grėsmes Rusijos Federacijos nacionaliniam saugumui“, – „Interfax“ cituoja ministerijos už Rusijos ryšius su Europa atsakingo departamento vadovą Olegą Tiapkiną.

TASS: nuo 2019 m. Rytų Ukrainoje išduota per 800 tūkst. rusiškų pasų

Per pastaruosius trejus metus Rytų Ukrainos separatistinėse srityse Rusijos pilietybė suteikta daugiau kaip 800 tūkst. žmonių, praneša Rusijos naujienų agentūra TASS, kuria remiasi dpa.

TASS cituoja Vidaus reikalų ministeriją Maskvoje, kuri pareiškė, kad iš visų tariamai pateiktų gyventojų prašymų nepatenkintas tik 1 proc.

2019 m. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas paskelbė dekretą, kuriuo supaprastino pasų išdavimą Ukrainos Donbaso srityje gyvenantiems žmonėms.

Šiuo metu rusiški pasai dalijami ir kitose per vasario 24 d. invaziją Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Čia ukrainietiška valiuta grivina taip pat keičiama rubliu.

Ukrainos VRM: per pastarąją parą Doneckui smūgiuota 16 kartų

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastarąsias 24 val. Rusijos kariai 16 kartų smūgiavo Donecko sričiai, rašo agentūra „Ukrinform“.

„Per pastarąją parą rusai 16 kartų smūgiavo Donecko sričiai. Užfiksuota karo nusikaltimų. Policijos skaičiavimu, apgadinta 30 civilinių objektų, smogta ir kitai infrastruktūrai. Esama žuvusių ir sužeistų civilių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė ministerija.

Pasak ministerijos, čia priešas pasitelkė tankus, lengvąją ginkluotę, sunkiąją artileriją, minosvaidžius, raketas ir „Uragan“, „Grad“ bei „Tornado“ sistemas.

Tikslūs žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai neminimi.

Ukrainai baigiasi šoviniai, keičiasi Rusijos karinė taktika

Nauji žadėti ginklai iš Vakarų atkeliauja į Ukrainą, tačiau per lėtai ir nepakankamai, kad būtų užkirstas kelias nuolatiniam Rusijos užkariavimui Donbase, praneša UNIAN.

Pažymima, kad viltys, jog Ukraina galės susigrąžinti teritorijas, blėsta.

Maskva koreguoja savo taktiką, grįžta atgal ir tvirtina savo didžiulę ugnies galią prieš Ukrainos pajėgas

„Rusų strategija ir taktika dabar visiškai kitokia. Jiems sekasi. Jie turi daugiau resursų nei mes, ir jie neskuba. Dabar daug mažiau pagrindo optimizmui“, – sakė Ukrainos vyriausybės patarėjas gynybos ir žvalgybos klausimais Oleksandras Danylyukas.

Vis dėlto pastebima, kad ukrainiečiai vis dar gerai kovoja, sėkmingai atakuoja rusų pozicijas.

Rusijos kariai savo taktiką pritaikė taip, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti ugnies jėgą – būdami atokiau nuo ukrainiečių pozicijų, negailestingai smogia į jas, o paskui užgrobia teritoriją, kai ukrainiečiai yra priversti trauktis.

Rusijos kariai taip pat geriau telkia ginklus, naudoja artimą oro paramą ir dislokuoja pėstininkus. Analitikai teigia, kad tokia taktika padeda sumažinti Rusijos aukų skaičių.

Vis dėlto pastebima, kad ukrainiečiai vis dar gerai kovoja, sėkmingai atakuoja rusų pozicijas.

Rusija naudoja priešlaivines raketas naikinti sausumos taikiniams, skelbia britų žvalgyba

Ukrainoje naikindami sausumos taikinius Rusijos bombonešiai veikiausiai naudoja septinto dešimtmečio laikų sunkiąsias priešlaivines raketas, teigiama šeštadienį paskelbtoje Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitoje.

Šios raketos, galinčios nešti branduolines kovines galvutes, anuomet buvo skirtos lėktuvnešiams naikinti.

Žvalgyba nurodė, kad 5,5 tonos sveriančios raketos Ch-22, naudojant jas antžeminėms atakoms, yra labai netikslios ir gali sukelti didelę žalą su taikiniu nesusijusioms vietoms bei pareikalauti civilių aukų.

Ataskaitoje nurodoma, jog Rusija greičiausiai naudoja tokius ginklus, nes jai trūksta tikslesnių modernių raketų.

Ataskaitą paskelbusi JK gynybos ministerija nepateikė jokios informacijos, kur konkrečiai tokios raketos buvo paleistos, o Ukrainos valdžios institucijos nepatvirtino, kad buvo panaudotos būtent šio tipo raketos.

Kovodamos dėl rytinio Donbaso regiono tiek Kyjivo, tiek okupacinės Kremliaus pajėgos alinančioje kovoje panaudojo didelį kiekį ginkluotės.

Teritoriją, besiribojančią su Rusija, nuo 2014-ųjų iš dalies kontroliuoja prokremliški separatistai.

Britų gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba vis dar sulaiko Rusijos taktinius lėktuvus nuo smūgių didžiojoje šalies dalyje.

Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad Rusijos pajėgos persigrupuoja ir pradeda puolimą prieš Slovjansko miestą Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo reguliariai atnaujinamoje operatyvinėje ataskaitoje nurodė, kad Maskvai per naktį pavyko įsitvirtinti Bohorodičnės kaime, esančiame už 24 km į šiaurės vakarus nuo Slovjansko, iš kur ir ruošiasi pulti miestą.

Atnaujintame pranešime teigiama, kad išlieka raketų ir oro antskrydžių grėsmė Ukrainai iš Baltarusijos teritorijos. Jame taip pat pažymima, kad Minskas pratęsė karines pratybas prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos iki birželio 18 dienos.

Donecko srities policija pranešė, kad Rusijos raketos per naktį pataikė į 13 miestų ir kaimų. Pareiškime policija nurodė, kad žuvo ir buvo sužeista civilių gyventojų, bet nenurodė jų skaičiaus.

Rytų Ukrainoje žuvo Čekijos pilietis

Vienas Čekijos pilietis žuvo per kautynes Ukrainos rytiniame Donbaso regione, šeštadienį pranešė čekų užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky (Janas Lipavskis).

„Ambasada Kyjive aiškinasi padėtį. Mėginame susisiekti su [žuvusiojo] šeima“, – žurnalistams sakė J. Lipavsky.

„Vyro kūnas turėtų būti rytoj atvežtas į Charkivo sritį“, – pridūrė ministras po susitikimo Prahoje su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavuohlu).

Čekų žurnalistė Lenka Klicperova, pirmoji pranešusi apie tėvynainio žūtį savo „Facebook“ žinute, sakė, jog šis vyras, kurį jį įvardijo kaip savanorį karį Michalą J., žuvo penktadienį.

Kiek žinoma, jis yra jau antrasis Čekijos pilietis, žuvęs Ukrainoje nuo Rusijos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Gegužę Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Ukrainoje žuvo vienas čekas sunkvežimio vairuotojas, rastas palaidotas pakelės kape. Jis buvo dingęs nuo kovo 2 dienos.

V. Zelenskis perspėjo dėl maisto krizės, paragino nutraukti Rusijos vykdomą blokadą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino tarptautinę bendriją spausti Rusiją nutraukti Juodosios jūros uostų blokadą, neleidžiančią Kyjivui eksportuoti grūdų ir keliančiai pasaulinės maisto krizės grėsmę.

Prieš įsiveržiant Rusijos pajėgoms Ukraina buvo svarbiausia saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja pasaulyje ir itin svarbi kviečių eksportuotoja, bet milijonai tonų eksportui skirtų grūdų dėl blokados yra įstrigę.

Jungtinės Tautos ir kai kurios šalys ragina atverti saugų jūrinį koridorių, kad būtų galima atnaujinti eksportą.

„Pasaulis patirs ūmią ir sunkią maisto krizę ir badą daugelyje Azijos ir Afrikos šalių“, – sakė V. Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Singapūre vykstančio saugumo forumo „Šangri La dialogas“ dalyvius.

„Maisto produktų stygius neišvengiamai ves prie politinio chaoso, o tai gali lemti daugelio vyriausybių [griūtį] ir daugelio politikų nuvertimą“, – jis sakė delegatams, tarp kurių buvo Pentagono vadovas Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) ir Kinijos gynybos ministras.

„Ši grėsmė akivaizdžiai matoma vos pažvelgus į sparčiai augančias pagrindinių produktų kainas pasaulio rinkose ir kai kuriose šalyse. Tai yra Rusijos valstybės veiksmų tiesioginė pasekmė“, – tvirtino V. Zelenskis.

Jis ragino tarptautinę bendriją „atkurti visą tarptautinės teisės galią“, buvusią iki invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Kyjivas dalyvauja diskusijose su JT, Turkija ir kitomis šalimis, kaip galėtų būti atvertas kelias grūdų eksportui. V. Zelenskis sakė, kad dabar per derybas daugiausiai dėmesio skiriama šio koridoriaus „formatui“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) anksčiau šią savaitę susitikę Ankaroje tarėsi dėl galimybių saugiai eksportuoti Ukrainos grūdus, bet didesnės pažangos nebuvo pasiekta.

V. Zelenskis sakė, kad Ukraina šiuo metu eksportuoja daugiau kaip 2 mln. tonų grūdų per mėnesį, gabendama juos geležinkeliais, bet pabrėžė, kad šis kiekis nėra pakankamas.

Prezidentas kaltino Rusiją siekiant dirbtinai pakelti grūdų kainas ir laikantis panašios taktikos, kokią Maskva pasitelkė eksportuodama energijos išteklius.

Rusijos invazija buvo pasmerkta daugelio šalių; Vakarų valstybės paskelbė Maskvai virtinę griežtų sankcijų. Kai Rusijos pajėgos buvo išstumtos iš Kyjivo prieigų ir šiaurės rytų Ukrainos, Maskva sutelkė pastangas į puolimą rytiniame Donbaso regione.

Europos Komisija iki kitos savaitės pabaigos nuspręs dėl ES kandidatės statuso Ukrainai

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šeštadienį pranešė, kad jos vykdomosios valdžios institucija „iki ateinančios savaitės pabaigos“ pateiks galutinę išvadą, ar Ukrainai turėtų būti suteiktas kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusas.

„Šiandieninės diskusijos leis mums užbaigti savo vertinimą iki kitos savaitės pabaigos“, – U. von der Leyen sakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per iš anksto neskelbtą vizitą Kyjive.

Kyjivas: nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo maždaug 10 tūkst. Ukrainos karių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas O. Arestovyčius, kurį cituoja BBC.

Pasak O. Arestovyčiaus, tokie yra Ukrainos žmogiškieji nuostoliai per 100 karo dienų, t.y. iki birželio 3 d.

Tačiau prezidento patarėjas pridūrė, kad atitinkami Rusijos nuostoliai yra kelis kartus didesni. Kyjivo duomenimis, invazijos metu žuvo daugiau kaip 30 tūkst. Rusijos karių. Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų skaičiavimai yra kiek mažesni – apie 15 tūkst.

Pasaulis patirs ūmią ir sunkią maisto krizę ir badą daugelyje Azijos ir Afrikos šalių.

Sovietų Sąjungos kariuomenė per visą 1979–1989 m. Afganistano karą neteko maždaug 15 tūkst. karių.

Rusijos valdžios institucijos dar nuo kovo 25-osios neatnaujina duomenų apie savo Ukrainoje patiriamus nuostolius. Tada Maskva skelbė, kad nuo jos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ pradžios žuvo 1 351 rusų karys.

PSO: choleros protrūkio rizika Mariupolyje – aukšta, tačiau ligos atvejų iki šiol nefiksuota

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šeštadienį pareiškė, kad choleros protrūkio rizika Rusijos okupuotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje yra aukšta, tačiau čia šios ligos atvejų iki šiol nefiksuota.

„PSO nėra gavusi duomenų apie įtariamus ar patvirtintus (choleros) atvejus“, – Ženevoje teigė PSO atstovė. Pasak jos, organizacija šiuo metu neturi galimybių veikti pačiame mieste, tačiau palaiko artimą ryšį su ten esančiais savo partneriais.

Cholera yra gyvybei grėsmę kelianti liga, kuri dažniausiai plinta užterštu geriamuoju vandeniu. Didžioji dalis Mariupolio infrastruktūros, įskaitant miesto vandens ir kanalizacijos sistemas, dėl Rusijos bombardavimo yra pažeista.

Šio miesto meras Vadymas Boičenka ir Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija neseniai perspėjo, kad Mariupolyje gresia choleros protrūkis.

Ukrainos vadovybė skaičiuoja, kad mieste iki šiol galimai žuvo 20 tūkst. civilių. Daugelis jų kūnų nebuvo tinkamai palaidoti.

PSO nurodė, kad parūpino testų ir vaistų, jog būtų galima greitai sureaguoti į galimą protrūkį. Organizacija taip pat padeda Ukrainos pareigūnams pasirengti vakcinų nuo choleros naudojimui ir tarp gyventojų skleidžia mokomojo pobūdžio informaciją.

Įnirtingos kovos dėl Severodonecko tęsiasi

Severodonecke, Luhansko srityje, tęsiasi žiaurios kovos, trečdalį miesto vis dar kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Apie tai pranešė Severodonecko meras Aleksandras Striukas, rašoma BBC.

„Šiandien vyksta aršūs mūšiai. Juos lydi nuolatinis bombardavimas. Trečdalį miesto kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos: nutiesta gynybos linija, aplinkiniuose gyvenamuosiuose rajonuose vyksta kovos. Kariškiai bando atstumti Rusijos karius“, – sakė meras.

Jis pridūrė, kad Ukrainai reikia tolimojo nuotolio artilerijos ir oro gynybos sistemų, kad apsigintų nuo nuolatinio Rusijos armijos bombardavimo.

A. Striukas taip pat sakė, kad Severodonecke jau apie du mėnesius nėra vandens ir elektros tiekimo.

„Mūsų aukštos įtampos elektros linijos buvo nutrauktos. Yra sužeistų, yra žuvusiųjų – daugiausia nuo apšaudymo, kurį vykdo Rusijos kariai. Apšaudomi gyvenamieji rajonai. Miesto gatvės visiškai suniokotos“, – teigė jis.

Nikaragva leido šalyje dislokuoti Rusijos karius, lėktuvus ir laivus

Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos vyriausybė leido šalyje dislokuoti Rusijos karius, lėktuvus ir laivus mokymo, teisėsaugos ar reagavimo į ekstremalias situacijas tikslais.

Šią savaitę paskelbtame dekrete, kurį ketvirtadienį patvirtino Rusija, Nikaragvos lyderis leido Rusijos kariams vykdyti teisėsaugos funkcijas, „humanitarinės pagalbos, gelbėjimo ir paieškos misijas ekstremalių situacijų ar stichinių nelaimių atvejais“.

Šalies vyriausybė taip pat leido atvykti nedideliems Rusijos karių kontingentams „keistis patirtimi ir mokytis“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova šalies naujienų portalui „Sputnik“ sakė, kad ši priemonė yra įprasta.

„Kalbame apie įprastą – du kartus per metus – Nikaragvos įstatymo dėl laikino užsienio karinio personalo įsileidimo į šalies teritoriją, kad būtų plėtojamas bendradarbiavimas įvairiose srityse, įskaitant humanitarinę pagalbą, reagavimą į ekstremalias situacijas bei kovą su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais, taikymą“, – M. Zacharova.

Ji pažymėjo, kad šiuo įstatymu taip pat leidžiama tokiems tikslams pasitelkti Jungtinių Amerikos Valstijų, Meksikos ir kitų Centrinės Amerikos šalių karius.

D. Ortega yra ištikimas Rusijos sąjungininkas nuo tada, kai vadovavo 1979 metų revoliucijai, per kurią buvo nuverstas diktatorius Anastasio Somoza (Anastasijus Somosa).

Nikaragvos prezidento vyriausybė pernai prieš jo perrinkimą ketvirtajai kadencijai iš eilės suėmė dešimtis politinės opozicijos lyderių, įskaitant daugumą galimų kandidatų į prezidentus. Taip pat ji uždarė dešimtis nevyriausybinių grupių, kurias kaltina dirbant užsienio interesų labui.

Be kita ko, dešimtys tūkstančių nikaragviečių buvo privesti palikti šalį ir gyventi tremtyje.

D. Kuleba su G. Landsbergiu aptarė Odesos uosto atblokavimą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba su „kolega ir draugu“ Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu šeštadienį telefonu aptarė Odesos uosto atblokavimą.

„Glaudžiai bendradarbiaujame spręsdami Ukrainos maisto produktų eksporto atblokavimo problemą. Lietuva visiškai supranta ir pritaria Ukrainos susirūpinimui dėl saugumo. Mums reikia daugiau sunkiosios ginkluotės Odesai nuo puolimo iš jūros apsaugoti“, – tviteryje rašė Ukrainos ministras.

Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, negali naudotis savo uostais prie Juodosios jūros, nes juos yra užblokavęs Rusijos karinis laivynas.

Vakarai svarsto grūdus išgabenti geležinkeliu per kitas Europos valstybes, tačiau tai sudėtinga dėl didelio turimos produkcijos kiekio.

Kyjivas siekia, kad Vakarai arba pasiųstų karinių laivų, kurie galėtų lydėti krovininius laivus, jog jų neužpultų Kremliaus pajėgos, arba suteiktų daugiau modernios ginkluotės pačiai Ukrainai.

Autorius Augustas StankevičiusVilnius, birželio 11 d. (BNS). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba su „kolega ir draugu“ Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu šeštadienį telefonu aptarė Odesos uosto atblokavimą.

„Glaudžiai bendradarbiaujame spręsdami Ukrainos maisto produktų eksporto atblokavimo problemą. Lietuva visiškai supranta ir pritaria Ukrainos susirūpinimui dėl saugumo. Mums reikia daugiau sunkiosios ginkluotės Odesai nuo puolimo iš jūros apsaugoti“, – tviteryje rašė Ukrainos ministras.

Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, negali naudotis savo uostais prie Juodosios jūros, nes juos yra užblokavęs Rusijos karinis laivynas.

Vakarai svarsto grūdus išgabenti geležinkeliu per kitas Europos valstybes, tačiau tai sudėtinga dėl didelio turimos produkcijos kiekio.

Kyjivas siekia, kad Vakarai arba pasiųstų karinių laivų, kurie galėtų lydėti krovininius laivus, jog jų neužpultų Kremliaus pajėgos, arba suteiktų daugiau modernios ginkluotės pačiai Ukrainai.