Apie tai pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Pauliumi Keru, vadovaujančiu Kauno ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centrui.

– Kaip Kaunui sekasi padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir teikti paramą?

– Yra dvi pagrindinės kryptis – pasitikti ir sudaryti gyvenimo sąlygas pabėgėliams iš Ukrainos. Kauno miestas įsteigė veikiantį Pabėgėlių registracijos centrą Kauno kultūros centre. Ten šiuo metu dirba įvairios nevyriausybinės organizacijos, „Maisto bankas“, „Gelbėkit vaikus“, Raudonasis Kryžius padeda organizuoti visą darbą. Centre dirba ir Migracijos departamento atstovai, registruojantys atvykėlius, priimantys prašymus laikinai gyventi Lietuvoje. Dirba Užimtumo tarnyba, kuri suteikia informaciją apie laisvas darbo vietas, socialiniai darbuotojai, kurie suteikia atvykusiems informaciją ir visą reikalingą pagalbą apie vaikų švietimą, ugdymą, galimas socialines įvairias pagalbos formas, medikai, daugybė įvairių tarnybų padeda susiorientuoti atvykusiems žmonėms.

Viena pagrindinių funkcijų – surasti gyvenamąjį plotą ir, jeigu nepavyksta iš karto surasti, Pabėgėlių registracijos centre yra galimybė pernakvoti. Planuojama, kad žmonės gali užsibūti iki 72 val., bet niekam dar to neprireikė – šie klausimai sprendžiami kur kas greičiau. Registracijos centre gali nakvoti apie 100 žmonių, o apsilanko maždaug 400–500 žmonių. Kiekvieną dieną dirba apie 200 žmonių. Naujas centras dirba gana sėkmingai ir efektyviai, teikia visokeriopą pagalbą.

– Kiek maždaug Kaune jau galėtų būti ukrainiečių?

– Migracijos departamento duomenimis, skaičiuojant Pabėgėlių registracijas centre ir per daugiau nei savaitę iki atidarymo, Kauno mieste užsiregistravo per 6 tūkst. gyventojų iš Ukrainos. Įvertinta tai, kad, kol nebuvo Kauno registracijos centro, žmonės registravosi Alytaus, Marijampolės, pasienio centruose. Didelė dalis dar yra neužsiregistravusių. Bendras skaičius šiuo metu artėja prie 10 tūkst.

– Kaunui tai nemenkas skaičius.

– Prieš pradedant priimti atvykėlius, valstybės mastu buvo planuojama, kad sulauksime apie 30 tūkst., Kaunui buvo planuojamas iki 3 tūkst. atvykėlių skaičius. Galime pasidžiaugti, kad kol kas visi randa, kur gyventi, apgyvendiname arba savivaldybės paruoštose patalpose, arba miesto gyventojų noriai siūlomose apgyvendinimo vietose.

– Kaune veikia keli savanorišku pagrindu dirbantys labdaros fondai ir šiaip žmonės, „Pagalbos sparnas“ ir pan., tikėtina, kad jie dar atveš pabėgėlių į Kauną. Viena pagrindinių misijų – gelbėti žmones, kuriems reikia bėgti. Kiek Kaunas galėtų priimti iš viso?

– Kaip ir minėjau, pirminė užduotis buvo 3 tūkst., dabar gerokai peržengėme. Iš pradžių galvojome, kad žmones teks apgyvendinti mokyklų salėse ar kituose viešuose statiniuose, bet šiandien matome, kad kol kas to nereikia, nes yra galimybių apgyvendinti butuose. Apgyvensime tiek, kiek reikės. Klausimas tik dėl patalpų, kuriose galėsime apgyvendinti, kokybės.

– Kol kas turbūt galime dėkoti kauniečiams, nes minite, kad pasiūlyta daug butų.

– Taip. Visada pasitaikius progai dėkoju kauniečiams. Daug pasiūlymų apgyvendinti, taip pat teikiama pagalba ukrainiečiams, matome, kiek maisto atveža. Remia maistu, renka paramą, ją vežame į Ukrainą. Didžiulis miestiečių aktyvumas. Matome milžinišką nevyriausybinių organizacijų norą padėti.

– Kas norėtų pagelbėti, bet neturi pinigų ar galimybių priimti, galbūt reikia savanorių Pabėgėlių registravimo centre?

– Geriausia registruotis į Raudonojo Kryžiaus komandą. Tai daugiausia savanorių telkianti organizacija. Žinoma, dar yra „Maisto bankas“, „Caritas“, „Gelbėkit vaikus“ ir kitos organizacijos. Į bet kurią iš jų galima registruotis savanorystei pagal tai, kokia veikla artimesnė. Iš šių organizacijų bus pakviečiama dirbti Pabėgėlių registracijos centre.

– Kiek savivaldybė yra paruošusi gyvenamųjų vietų?

– Jos ruošiamos nuolat. Šiuo metu jau veikia apie 800 vietų, iš jų apie 700 yra užpildyta. Skaičius nuolat didėja, kadangi vis ruošiame naujų papildomų butų, kitų apgyvendinimo vietų.

– Kur savivaldybė apgyvendina?

– Nenorėčiau vardyti konkrečių adresų, vienas iš objektų – visiems puikiai žinomas Kulautuvoje, kur glaudžiasi didelis skaičius vaikų. Turime sutarčių ir pasiūlytų verslo viešbučiuose kambarių. „Metropolio“, „Magnus“ viešbučiai apgyvendina ir skiria visą išlaikymą Kaune. Taip pat vieną viešbutį, kuris jau kurį laiką neveikė, verslininkai pasiūlė perimti praktiškai veltui, reikės sumokėti tik komunalinius mokesčius. Jame apgyvendinta apie 200 žmonių. Daugybė socialinių būstų, kurie buvo laisvi, dabar skiriami ukrainiečiams. Džiaugiamės milžiniškais žmonių pasiūlytų butų skaičiais.

– Pabėgėliai apgyvendinami žmogiškomis gyvenimo sąlygomis?

– Tikrai šiuo metu niekam nereikia miegoti salėse, galbūt Pabėgėlių registravimo centre vienam kitam tenka pernakvoti. Tačiau tikrai niekam nereikia gyventi sporto salėse, tai arba žmonių namuose pasiūlytas kambarys, arba visas butas.

– Kai bėgi nuo karo, naivu tikėtis rūmų.

– Be abejo. Reikia turėti vietą, kur gyventi. Siūlomi ir universitetų bendrabučiai. Tikrai neblogos patalpos, kuriose žmonėms, bėgantiems nuo karo, yra galimybė oriai apsistoti ir gyventi, kol galės atsistoti ant kojų ir pradėti gyventi savarankiškai.

– Gal galite plačiau papasakoti apie savivaldybės ketinamas skirti išmokas?

– Visi apsilankiusieji Pabėgėlių registracijos centre gauna maisto davinį iš „Maisto banko“, kuris pakankamas keletui dienų, taip pat duodamos 120 eurų vertės kortelės apsipirkti prekybos centruose. Tada registruojamasi registracijos centre Migracijos departamento tarnyboje, kur pateikiamas prašymas gyventi ir suteikiamas leidimas su gyventojo kodu. Jau turėdamas šį dokumentą gali kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl vienkartinės socialinės išmokos – numatyti 126 eurai šeimai ir dar apie 42 eurai už kiekvieną vaiką. Tai pradinė išmoka laikotarpiui, kol nuo prašymo pateikimo suteikiama teisė gyventi Lietuvoje. Gavus visą teisę gyventi Lietuvoje, suteikiama socialinė parama, kuri taikoma visiems Lietuvos gyventojams. Registravimo centre iš karto pradeda dirbti tiek socialiniai darbuotojai, tiek Užimtumo tarnyba, ir mūsų tikslas, kad žmonės kuo greičiau galėtų pradėti savarankiškai dirbti ir gauti pajamų.

– Kokia darbo vietų situacija Kaune?

– Gauname nemažai pasiūlymų iš darbdavių. Žinau, kad darbdaviai atvyksta ir į apgyvendinimo vietas ir sutaria su darbuotojais. Iš pat pradžių skaičiavome, kad yra apie 3 tūkst. laisvų darbo vietų. Ne visos jos tinkamos visiems atvykusiems, kai kur yra kalbos reikalavimų, tačiau tikrai yra nemažai darbo vietų, kur gali dirbti ir nemokėdami kalbos atvykę ukrainiečiai. Tikrai nemažai atvykėlių jau pradeda dirbti.

Apgyvensime tiek, kiek reikės. Klausimas tik dėl patalpų, kuriose galėsime apgyvendinti, kokybės.

– Daugelis atvyksta su vaikais, kaip rūpinamasi jais?

– Socialiniai darbuotojai imasi vaiko ugdymo, jau yra daugiau nei 600 Ukrainos vaikų, kurie mokosi Kauno miesto mokyklose. Mokosi Puškino gimnazijoje, kurioje dėstoma rusų kalba, taip pat nemažas skaičius vaikų pasirinko lietuviškas mokyklas, nes nori rinktis kitą mokomąją kalbą. Yra daugiau nei 50 vaikų, kurie eina į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, lanko darželius. Savivaldybė iš karto pasirūpino ir skyrė nemokamą maitinimą mokyklose visiems atvykusiems ukrainiečių vaikams. Jie gauna maitinimą, darželiai nemokami. Viešojo transporto paslaugos nemokamos.

– Viešojoje erdvėje kalbama, kad jie užima mūsų darbo vietas, savais nepasirūpinama, tik svetimais. Ką jūs galvojate?

– Savi nenori šių darbo vietų, tai atvažiuoja kažkas kitas – galima pajuokauti. Turime džiaugtis, kad miestas gausėja, žmonės nori įsikurti, dirbti. Nemažai atvykusių ukrainiečių sako, kad nenori būti našta, nori rasti darbą, dirbti, įsitvirtinti bent tol, kol galės grįžti į tėvynę. Jie kuria mūsų miestą, Lietuvą, moka mokesčius. Tiems, kurie negali įsidarbinti, teks padėti. Karas yra mūsų visų bendras.

– Savivaldybė nelieka nuošalyje teikiant pagalbą tiesiai į Ukrainą.

– Taip. Mes turime broliškų miestų Ukrainoje – Luckas, Lvivas ir Charkivas. Trys miestai, kuriuos stengiamės paremti. Didelė problema ne tik surinkti, bet ir nugabenti į Ukrainą. Trūksta krovininio transporto, sudėtinga grįžti. Priėmėme sprendimą, kad naudosime dešimt autobusų „Soliaris“, kurie jau atitarnavę miestui ir būtų nurašyti, tačiau jie gana neblogos būklės. Šiuos autobusus dovanojome ir su miestiečių pagalba gana greitai surinkome pirmuosius šešis autobusus higienos, maisto, vaikų prekių. Pirmas krovinys išvažiavo į Lucką. Miesto gyventojai labai dėkingi kauniečiams. Vėliau skelbėme akcijų miesto įmonėms, verslui. Keturių autobusų humanitarinė pagalba pasiekė Lvivą. Autobusai liks ten. Dabar baigiame komplektuoti vieną partiją Charkivui.

– Ar ateityje dar bus renkama savivaldybės parama?

– Parama renkama nuolat. Tiek parama, tiek priimant ukrainiečius Kaune naudingi įvairūs daiktai. Miesto gyventojai gali daiktų atvežti į Raudondvario pl. 84, „Kauno energijos“ šeštąjį sandėlį. Kurie norėtų paremti jau Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius, galima rašyti e.paštu ukraina@kaunas.lt.