Lenkiame ir kaimynus

„Pandemija ir karantinas pernai nesustabdė vidutinių darbo pajamų augimo šalyje, daugėjo ir turinčiųjų darbą. Vidutinis darbo užmokestis praėjusiais metais augo visose šalies savivaldybėse. Lietuva gyventojų pajamų augimo tempu stipriai aplenkė kaimynines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės, panaši tendencija išliks ir 2022-aisiais. Nuo metų pradžios 65 eurais didėja minimalią mėnesinę algą uždirbančiųjų pajamos, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kyla apie 100 eurų. Padidinus bazinį pareiginės algos dydį 4 eurais, iki 181 eurų, įstaigų tarnautojai ir darbuotojai šiemet gaus nuo 30 iki 80 eurų didesnį atlyginimą. 100 eurų didėja mokytojų atlyginimai, iki 80 eurų – socialinių, kultūros ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, iki 90 eurų – medikų, 105 eurais ūgtelėjo ir statutinių pareigūnų darbo užmokestis.

Atsižvelgus į 2022 m. biudžete priimtus sprendimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo, padidėjusio minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio ir bendros situacijos darbo rinkoje, vidutinio šalies darbo užmokesčio augimo prognozė šiems metams padidinta iki 9,3 proc.

Tvarus „Sodros“ biudžetas

„Praėjusius metus „Sodra“ pabaigė geriau, negu planavo: sparčiau didėjo apdraustųjų skaičius, didėjo vidutinės pajamos, nedarbo išmokų  mokėti irgi reikėjo mažiau. „Sodros“ biudžeto rodikliai rodo, kad ūkis prisitaikė prie pandemijos apribojimų“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Pasak J.Varanauskienės, šių metų sausio finansiniai rodikliai irgi nekelia pagrindo nerimauti: preliminariais duomenimis, draudėjai sausį sumokėjo daugiau įmokų, negu buvo planuota. Didėjant vidutinėms pajamoms, nuo kurių sumokamos įmokos, netrunka padidėti ir vidutinių išmokų dydžiai. Dėl pernai priimto sprendimo sparčiau indeksuoti pensijas biudžeto deficito rizika nepadidėjo, o šiuo metu didesnės ligos socialinio draudimo išlaidos, tikėtina, slopstant pandemijai mažės.

„Vadinasi, šiuo padidėjusio netikrumo dėl finansinės ateities metu „Sodra“ yra stipri ir pajėgi socialinio draudimo sistemos dalyviams užtikrinti numatytas garantijas“, – sako „Sodros“ direktorė J.Varanauskienė.

Situacija savivaldybėse

Nors vidutinis darbo užmokestis pernai augo visose šalies savivaldybėse, tačiau atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir pasienio savivaldybių vis dar išlieka nemažas.

Lietuva gyventojų pajamų augimo tempu stipriai aplenkė kaimynines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją.

Didžiausiomis vidutinėmis pajamomis pernai lapkritį galėjo džiaugtis Neringos savivaldybės gyventojai, kur jos, neatskaičiavus mokesčių, siekė 2 232,3 euro, Vilniaus miesto savivaldybėje – 1 877,2 euro, Kauno miesto ir Kauno rajonų savivaldybėse atitinkamai – 1 601,1 euro ir 1 557,3 euro, Vilniaus rajono savivaldybėje – 1 549,1 euro. Dešimties savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis lapkritį buvo didžiausias, sąrašą baigia Elektrėnų savivaldybė – 1 348,4 euro per mėnesį.

„Sodros“ duomenimis, mažiausias vidutines pajamas gauna Kelmės rajono (1 111,8 euro), Kalvarijos (1 118,6 euro), Pagėgių (1 125 eurus), Biržų rajono (1 144,1 euro), Skuodo rajono (1 163,3 euro) savivaldybių gyventojai.

Sparčiausiai vidutinės gyventojų pajamos augo Neringos (15,7 proc.), Varėnos rajono (14,9 proc.), Mažeikių rajono (14,9 proc.), Palangos miesto (14,6 proc.) ir Šilalės rajono (14,2 proc.) savivaldybėse.

Apdraustųjų skaičius labiausiai ūgtelėjo Jurbarko rajono (6,7 proc.), Kauno rajono (6, 5 proc.), Klaipėdos rajono (6,3 proc.), Trakų rajono (6,3 proc.) ir Kalvarijos (5,6 proc.) savivaldybėse.

Visagino savivaldybėje apdraustųjų skaičius pernai lapkritį, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 1,2 proc. Nepakitęs apdraustųjų skaičius išliko Druskininkų, Akmenės rajono, Pagėgių, Kupiškio rajono ir Birštono savivaldybėse. 2020 m. lapkritį apdraustųjų skaičius buvo mažesnis net šešiose savivaldybėse.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų per pirmąjį karantiną išaugo pusantro karto, maždaug iki 90 tūkst., tačiau per 2021 m., sparčiai mažėjant nedarbo lygiui, kuris lapkričio mėnesį siekė 5,7 proc., atitinkamai sumažėjo ir nedarbo išmokų gavėjų skaičius. Vidutinis mėnesinis nedarbo išmokų gavėjų skaičius 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo 10,7 proc.

Sparčiausiai nedarbo išmokų gavėjų skaičius traukėsi Kalvarijos (–17,6 proc.), Šilutės rajono (–16,7 proc.), Ukmergės rajono (–16,7 proc.), Pasvalio rajono (–15,9 proc.) ir Šalčininkų rajono (–15,5 proc.) savivaldybėse.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius pernai lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., Birštono savivaldybėje padidėjo 12,5 proc., Druskininkų savivaldybėje – 3,3 proc. Per metus nepakitęs nedarbo išmokų gavėjų skaičius išliko Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Plungės rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėse.