„K. J. Tokajevas pradeda savo piliečių masines žudynes. Šiandien prezidentas K. J. Tokajevas įsakė savo padaliniams „šaudyti į teroristus be įspėjimo“, o taip pat pažymėjo, kad vien Almatos miestą užpuolė 20 tūkst. ginkluotų teroristų. Nemanau, kad Kazachstano kariuomenė taip ims ir žudys visus „teroristus“, juk ten jų giminių giminės. Tačiau tai yra ir leidimas Rusijos ir Baltarusijos kariškiams šaudyti be įspėjimo į bet ką, kas jiems pasivaideno kaip teroristas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė G. Mažeikis.

Savo įraše profesorius pasidalijo ir įvykių Kazachstane chronologija bei pateikė asmenines įžvalgas:

Gintautas Mažeikis. Vilmanto Raupelio nuotr.

1. „proletariato revoliucija“ – kai neturtingi kazachai pareikalavo nekelti kainų ir didinti atlyginimus, krito vyriausybė. Tačiau proletariatas, pasak profesoriaus, neturėjo savo marksistų ar maoistų ar leninistų, kurie vestų juos į kovą, – apsiribota mažais reikalavimais.

2. Politinis bandymas nuversti Nursultano Nazarbajevo klaną – šeimą plačiąja prasme. Tai K. J. Tokajevui pavyko, nes kur yra, kur gydomas ar jau miręs N. Nazarbajevas – neaišku.

3. Jaunesniojo žuzo reikalavimas prileisti juos prie valdžios.

4. Nematėme, bet galime spėti, kad mišrią revoliuciją K. J. Tokajevas pralaimėjo keliuose regionuose. Kas jai vadovavo, todėl pakvietė Rusijos ir, priedangai, – kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją –  kad išsaugotų save ir artimuosius nuo perversmo ir tuo pradėjo pilietinį karą.

5. Viešojoje erdvėje, medijose, pasaulyje absoliučiai dominuoja Rusijos, Kremliaus propaganda. Labai sunku gauti žinių iš nepriklausomų šaltinių – nedaug ir be analitikos jų pateikia „Nexta“. Kremlius nori įrodyti, kad Kazachstano karas yra JAV darbas Ukrainos rankomis. Absurdas, bet jis jau veikia.

6. Nesant duomenų apie kovojančių prieš Rusiją ir K. Ž. Tokajevą būrių sudėtį, skaičių, neįmanoma nieko pasakyti, kada viskas baigsis ir kiek šimtų ar tūkstančių žmonių bus nužudyta.

7. K. J. Tokajevas po skerdynių gyvas bus tol, kol jį saugos Kremliaus kariuomenė. Jis tapo parankiniu Kremliaus statytiniu. Jo pabaiga, kad ir už kiek laiko, bus labai bloga. Netikėkite nei žodžiu, ką skelbia Kremliaus propagandistai apie Kazakstaną.

Primename [4], kad Kazachstano prezidentas K. J. Tokayevas penktadienį pareiškė, kad po kelias dienas trukusių neramumų nebus jokių derybų su protestuotojais, ir pažadėjo sunaikinti šalį užpuolusius „ginkluotus banditus“.

Jis teigė, kad Almatą užpuolė 20 tūkst. banditų ir kad „valstybė pramiegojo“ puolimą.

Pasak K. J. Tokajevo, riaušes šalyje kelia svetimšaliai teroristai, kuriuos kursto užsienio veikėjai. Jis tvirtino, kad teroristai naudoja ginklus prieš taikius piliečius. Prezidentas pabrėžė, kad Kazachstano valdžia neves derybų su teroristais.

UŽDARYTI

>

[5]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kazachstanas, ilgą laiką laikytas viena stabiliausių posovietinių Centrinės Azijos šalių ir turintis gausius energijos šaltinių išteklius, išgyvena didžiausią krizę per kelis dešimtmečius. Praeitą savaitgalį įsiplieskę protestai dėl automobilinių suskystintų dujų pabranginimo peraugo į visą šalį apėmusias audringas demonstracijas.

Keliuose miestuose ginkluoti protestuotojai grūmėsi su vyriausybės pajėgomis ir šturmavo vyriausybės pastatus.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, per specialiąją operaciją sulaikyta daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, aštuoniolika buvo sužeisti, o dar 26 – „likviduoti“. Paprastai toks terminas vartojamas pranešimuose apie saugumo pajėgų nukautus įtariamus ekstremistus.

Be to, pranešama, kad 748 saugumo pareigūnai buvo sužeisti, dar 18 žuvo. Dviem iš jų nukirstos galvos.

Pareigūnai pranešė, kad per neramumus buvo sužeista daugiau nei 1 000 žmonių, beveik 400 paguldyti į ligoninę, o 62 gydomi intensyviosios terapijos skyriuje.

Didėjant spaudimui Kazachstano prezidentas kreipėsi į Rusijos dominuojamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO), kad ši suteiktų pagalbą kovojant su „teroristų gaujomis“, esą „įgijusiomis rimtą apmokymą užsienyje“.

Po kelių valandų karinis aljansas, kuriam priklauso Rusija, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas, pranešė, kad pirmosios pajėgos jau išsiųstos – įskaitant Rusijos oro desantininkų dalinį. Tai yra pirmoji didelė bendra operacija nuo KSSO įkūrimo 1999 metais.

„Taikos palaikymo pajėgos... buvo pasiųstos į Kazachstano Respubliką ribotam laikui, kad stabilizuotų ir normalizuotų padėtį“, – sakoma bloko pranešime. Vis dėlto tikslus misijoje dalyvaujančių karių skaičius nebuvo įvardytas.

K.J. Tokayevas anksčiau penktadienį pareiškė, kad KSSO kontingentas „atvyko ribotam laikui, kad atliktų daugiausia strateginių objektų gynimo ir apsaugos funkcijas“.