Kompetencijų trūkumas – ne vienintelė problema. Trūksta ir pačių specialistų, kurie tiesiogiai specializuotųsi viešųjų pirkimų srityje. Todėl, siekiant efektyvinti viešuosius pirkimus, atsigręžiama į aukštąsias mokyklas, siūloma įtraukti viešųjų pirkimų temas ar rengti šios srities specialistus.

Atsižvelgiant į rinkos poreikį, jau nuo šių metų Kauno kolegijos Verslo fakulteto Įstaigų ir įmonių administravimo studijų programos studentams suteikiama galimybė gilinti žinias viešųjų pirkimų srityje – studijų programą papildė alternatyvusis modulis „Viešųjų pirkimų valdymas“. Pasak Kauno kolegijoje dėstančio viešųjų pirkimų eksperto Kęstučio Kazulio, šis modulis buvo sukurtas siekiant suteikti viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kontrolės teorinių ir praktinių žinių. Ši disciplina leis parengti studentus baziniam viešųjų pirkimų vykdymo lygmeniui, o visa kita priklausys nuo žmogaus noro tobulėti ir asmeninių savybių.

Iki šiol didžioji dalis šios srities specialistų buvo savamoksliai

Centrinės projektų valdymo agentūros pirkimų priežiūros skyriaus vyresnioji teisininkė, viešųjų pirkimų ekspertė, Kauno kolegijos lektorė Karolina Marija Telyčėnaitė-Kacvinskė pažymi, kad viešųjų pirkimų specialistų poreikis šiuo metu yra labai didelis. „Tai akivaizdu, nes Lietuvoje veikia per 7 000 perkančiųjų organizacijų, o kasmet įvykdoma ne mažiau nei 1 000 000 viešųjų pirkimų. Kalbant apie tokius skaičius, būtinas ne vienas, o keli viešųjų pirkimų specialistai“, – pažymi specialistė.

Vadybos ir teisės katedroje dėstanti K M.Telyčėnaitė-Kacvinskė atkreipia dėmesį, kad iki šiol nė viena aukštoji mokykla nebuvo pasiūliusi konkrečios viešųjų pirkimų specializacijos, o didžioji dalis viešųjų pirkimų specialistų yra savamoksliai. „Iki šiol vienintelis būdas sužinoti ir išmokti daugiau apie viešuosius pirkimus buvo įvairių seminarų, mokymų ir konferencijų lankymas, kuris nepateikia konkrečių atsakymų į vykdant viešuosius pirkimus atsirandančius klausimus ar problemas“, – detalizuoja ji.

Kodėl svarbu turėti specialiųjų žinių?

Preliminariais duomenimis, 2020 m. įvykdytų viešųjų pirkimų vertė Lietuvoje sudarė 5,5 mlrd. eurų. Kai kalbama apie tokio dydžio sumas, tampa itin svarbu, kad viešieji pirkimai atspindėtų savo tikslą, t.y. „prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai“.

K.M.Telyčėnaitė-Kacvinskė pažymi, kad viešasis pirkimas nėra tik procedūros, kurias paprastai galima išmokti arba pasiskaityti Viešųjų pirkimų tarnybos metodinėje medžiagoje. Svarbiausias aspektas šioje srityje – užtikrinti esminius reikalavimus, paprastai kalbant, nupirkti tai, ko reikia perkančiajai organizacijai, todėl specialistas privalo suprasti pirkimo objektą ir sugebėti parengti tiekėjų konkurenciją užtikrinančią techninę specifikaciją.

„Neretai pirkimo objektas būna nestandartinis, taigi viešųjų pirkimų specialistas turi mokėti analizuoti rinką, atlikti rinkos tyrimą, apklausti perkančiąją organizaciją ir nustatyti tikrąjį poreikį. Tai svarbu, nes vėliau poreikis turės būti aprašytas pirkimo dokumentuose, kadangi, paskelbus viešojo pirkimo procedūras, tiekėjai teiks paklausimus, o gal net ir pretenzijas. Viešųjų pirkimų specialistas turės pateikti tiekėjams atsakymus į tiekėjų klausimus, taigi specialiosios žinios būtinos, kad būtų išvengta klaidų“, – sėkmingus žingsnius įvardija ekspertė.

Šiuo metu rinkoje ieškant šios srities specialistų, pageidaujama teisės arba ekonomikos ir vadybos išsilavinimo, tačiau esminiu aspektu tampa žinios. Kandidatams, anot K.M.Telyčėnaitės-Kacvinskės, itin svarbus universalumas, kadangi reikalingi gebėjimai ne tik atlikti viešojo pirkimo procedūras, laikantis įstatymų reikalavimų, bet ir skaičiuoti ekonominę naudą, nes viešųjų pirkimų tikslas materializuojasi taikant įvairias formules ir skaičiavimus, ne mažiau svarbios ir teisinių reikalavimų žinios, jei tektų nagrinėti teikėjų pateiktas pretenzijas.

Netolimoje ateityje viešųjų pirkimų specialistų poreikiui dar labiau išaugus, turintieji šią specializaciją bus labai pageidaujami darbo rinkoje.

Kalbėdamas apie žmogaus asmenines savybes K.Kazulis pabrėžia atidumą detalėms, norą tobulėti ir norą keistis – pastaroji savybė itin aktuali kalbant apie žaliųjų pirkimų vykdymą. „Įsivaizduokite, kokį poveikį galima padaryti aplinkai, jei tie pirkimai būtų vykdomi taikant visus įmanomus aplinkosauginius standartus“, – atkreipia dėmesį lektorius, papildydamas, kad mūsų valstybė yra užsibrėžusi tikslą jau 2023 m. pasiekti 100 proc. šio rodiklio.

Profesionalizavimo mestas iššūkis specialistams

Nuo to laiko, kai pirmą kartą Lietuvoje priimtas Viešųjų pirkimų įstatymas, jis pakeistas, papildytas ir taisytas 49 kartus. K.Kazulis atkreipia dėmesį, kad tai itin dinamiška sritis, o ES priėmus Žaliąjį kursą per ateinančius trejus metus pirkimų sistema turės persitvarkyti iš esmės, pradedant pirkimų specialistais ir baigiant tiekėjais. „Būsimi ir dauguma esamų specialistų turės išmokti naujų dalykų, kadangi įpročius keisti sunkiausia“, – įsitikinęs Kauno kolegijos lektorius.

Be to, jau nuo ateinančių metų viešųjų pirkimų profesionalizavimas taps privalomas. „Vienas iš reikalavimų, nustatytų Viešųjų pirkimų įstatyme, kad viešuosius pirkimus vykdantys asmenys būtų pirkimų žinovai, turėtų specialiųjų žinių arba būtų dalyko ekspertai“, – vieną reikšmingiausių šiais metais priimtų reformų mini K.M.Telyčėnaitė-Kacvinskė ir priduria, kad specialistai turės būti įgiję atitinkamą išsilavinimą ir periodiškai atestuotis, kad galėtų vykdyti viešųjų pirkimų funkcijas.

„Sprendimas Kauno kolegijoje ruošti viešųjų pirkimų žinias turinčius specialistus yra priimtas labai laiku. Netolimoje ateityje viešųjų pirkimų specialistų poreikiui dar labiau išaugus, turintieji šią specializaciją bus labai pageidaujami darbo rinkoje“, – reziumuoja Įstaigų ir įmonių administravimo studijų programos studentams dėstanti K.M.Telyčėnaitė-Kacvinskė.

Ši disciplina leis parengti studentus baziniam viešųjų pirkimų vykdymo lygmeniui, o visa kita priklausys nuo žmogaus noro tobulėti ir asmeninių savybių.