Lietuvą pasiekus žinioms, kad Baltarusijos pasienio pusėje nelegalūs migrantai sunkiąja technika stumiami link Lietuvos sienos [5], gydymo įstaigos ruošiasi esant reikalui teikti skubią pagalbą dideliam žmonių skaičiui. Greitosios medicinos pagalbos stotys turi būti pasirengusios į pasienį siųsti savo brigadas, ligoninės – priimti galimai nuo karinių veiksmų nukentėsiančius nelegalius migrantus.

„Kauno dienos“ šaltinio teigimu, trečiadienį ryte pasiruošimas teikti pagalbą didesniam skaičiui nelegalių migrantų aptartas Kauno klinikose. „Kaip žinau, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nutarimu Kauno klinikos ir Santaros klinikos turės priimti nuo karinių veiksmų nukentėjusius žmones. Klinikos – iš pietinės Lietuvos pusės (Suvalkų koridorius), o tuo tarpu Santaros klinikos – iš rytinės pusės. Klinikų administracija nurodė, kad šiai nakčiai jau reikia paruošt dešimt anesteziologinių komandų, septynias gydytojų ir tris rezidentų.

Mano žiniomis, visiems nurodyta, kad mobilieji telefonai būtų įjungti – esant būtinybei gali kviesti ir iš namų. Svarstau, kad jei liepta paruošti dešimt anesteziologinių brigadų, vadinasi, tikimasi rimto sienos šturmo. Duok Dieve, kad tik nieko nebūtų!“ – vylėsi anonimu norėjęs likti „Kauno dienos“ šaltinis.

Jei liepta paruošti dešimt anesteziologinių brigadų, vadinasi, tikimasi rimto sienos šturmo.

Pasiteiravus, ar Kauno klinikose telkiamos papildomos medikų pajėgos teikti pagalbą galimai nukentėsiantiems pasienyje asmenims, Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius atsakė: „Mes pabėgėlius priimame labai seniai. Kauno klinikos kaip tretinio lygio traumų centras esame visada pasirengę teikti tokią pagalbą. Sekam spaudą, signalus matome. Budrumas yra padidėjęs, kaip ir priklauso tokiu metu.“

Į klausimą, ar Kauno klinikos ruošia 10 papildomų anesteziologų brigadų, pasirengusių artimiausiu metu būti iškviestais į darbą, R.Jurkevičius atsakė: „Tai, ką jūs sakote, yra dalinai tiesa. Mes apskaičiavom, kokie yra dabartiniai mūsų pajėgumai, kiek turime budimų postų ir jeigu reikėtų, kiek tokių brigadų mes galėtume aktyvuoti. Tai tiesiog yra įprastas, normalus pasirengimas, matant tai, ką mes turime už mūsų valstybės sienų.“

Renaldas Jurkevičius/Tomo Raginos nuotr.

Kauno klinikų generalinis direktorius patvirtino, kad minėtoms priemonėms aptarti klinikose buvo surengtas posėdis. Tačiau jis nei paneigė, nei patvirtino, kad nurodymą parengti papildomas medikų pajėgas davė SAM. „Į šį klausimą geriausiai atsakytų pati ministerija“, – teigė jis.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis neslėpė, kad stotis ruošiasi esant reikalui teikti pagalbą pasienyje galimai nukentėsiančiam didesniam skaičiui nelegalių migrantų. „Bendraujam su gydymo įstaigom, susirinkom informaciją dėl jų galimybių ir turimų pajėgumų. Esant reikalui, jeigu mus aktyvuos, mes išvyksim budėti į pasienį, išsiųsime papildomas brigadas ir iš Kauno miesto, ir iš rajonų. Tiksliai nesame numatę, kiek brigadų išsiųsime – juk neaišku, ar jų reikės ir kiek reikės. Tačiau turime galimybę išsiųsti 3–4 brigadas. Mes turime ir masinių nelaimių automobilį, kurį, esant reikalui, aktyvuotume. Kolegos rajonuose taip pat pasiųstų savo pajėgas, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis taip pat prisidėtų“, – vardijo N.Mikelionis.

Nerijus Mikelionis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasak jo, užklausa pasiruošti esant reikalui siųsti pajėgas į pasienį atėjo iš SAM.

Ketvirtadienį, lapkričio 11 d., komentarą atsiuntė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Sveikatos apsaugos ministerija su savivaldybėmis ir sveikatos priežiūros įstaigomis (ligoninėmis, greitosios medicinos pagalbos (GMP) įstaigomis) aptarė medicinos pagalbos teikimo organizavimą ir koordinavimą. Įvertinti ligoninių pajėgumai ir galimybės priimti pacientus. Dalis pajėgumų perskirstyti, siekiant sudaryti galimybę pasienio savivaldybėse esančiose ligoninėse priimti daugiau pacientų ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Ligoninių administracijos suformavo medikų komandas, kurios esant poreikiui bus kviečiamos į ligonines.

Paskirtos trys ligoninės, priimsiančios pacientus, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba ir stacionarinis gydymas, o esant poreikiui dėl medicininių indikacijų GMP galės pervežti pacientus į kitas paskirtas ligonines (traumų centrus).

Lietuvoje veikia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (Traumų centrų) sistema, leidžianti optimizuoti pacientų srautus taip, kad visoje Lietuvoje nukentėjusieji nuo sunkių traumų gautų reikalingą pagalbą. Sunkių traumų atvejais integruota sveikatos priežiūra teikiama trijų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose: I lygio traumų gydymo centruose (6 regioninėse ligoninėse), II lygio traumų gydymo centrai (4 respublikinėse ligoninėse) ir III (aukščiausio) lygio traumų gydymo centruose (3 ligoninėse), vaikams paslaugos teikiamos 5 traumų gydymo centruose. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo asmenims, nukentėjusiems nuo sunkių traumų, reikalavimus ir organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apaugos ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-824 patvirtintas Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos aprašas", – rašoma SAM komentare.