„Nedarbo socialinio draudimo aprėptys plečiasi, jos plečiasi ir su šiuo paketu. Bus galima nedarbo išmokos mokėjimą atnaujinti ne vieną, o du kartus. Taip pat rudens sesijoje ketiname peržiūrėti ir platesnius dalykus, susijusius su darbo stažo reikalavimo mažinimu“, – po Vyriausybės posėdžio teigė ji.

M. Navickienės teigimu, antrojo karantino metu taikytos subsidijos darbuotojų atlyginimams dengti pasirodė esančios veiksmingos.

„Kalbant apie grįžimą į normalų gyvenimą, galėčiau pasakyti tiek, kad priemonės, kurios buvo pradėtos per antrąjį karantiną, padėjo sustabdyti nedarbo rodiklių augimą. Matėme, kad tos priemonės veikia ir kad darbdaviai savo darbuotojų ne tik kad neatleidžia, bet po truputį samdo ir naujus, tą rodo visos tendencijos“, – teigė ji.

Dėl šios priežasties, anot ministrės, penktadienį Vyriausybės buvo nuspręsta pratęsti prastovų subsidiją darbdaviams.

„Nusprendėme šitame etape palikti prastovinę subsidiją tam, kad atleidimų nebūtų daugiau, nors ši parama palaipsniui taip pat mažės. Tikimės, kad ekonomikos atsigavimas ir tos tendencijos, kurias šiandien matome darbo rinkoje, atliks savo vaidmenį ir žmonės galės greičiau integruotis ir grįžti į darbo rinką“, – teigė ji.

„Tikslas yra, kad žmonės, kurie yra prastovose, greičiau sugrįžtų į darbą, o tie, kurie to darbo buvo netekę ar jį praradę, greičiau turėtų šansą susirasti naują veiklą“, – pridūrė M. Navickienė.

Vyriausybė penktadienį nusprendė, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas ne vieną, o du kartus visiems bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėn. po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo.

Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui, kad subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu būtų mokama, kol tęsiasi Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas ir užimtam asmeniui paskelbta prastova, bet ne ilgiau kaip iki šių metų rugsėjo 30 d.

Nutarta, kad įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams, pirmąjį kalendorinį mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), antrąjį kalendorinį mėnesį – 0,9 MMA, trečiąjį kalendorinį mėnesį – 0,7 MMA.