Remiantis Informatikos ir ryšių departamento statistika, labiausiai šalyje sumažėjo automobilių vagysčių – 62 procentais. 42 proc. sumažėjo viešosios tvarkos pažeidimų, vagysčių ir plėšimų, daugiau kaip 30 proc. mažėjimas fiksuotas ir tarp nesunkių sveikatos sutrikdymų bei turto sunaikinimo atvejų.

Anot departamento, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruota septyniais nužudymais mažiau nei pernai, tai sudaro teigiamą 29 proc. pokytį.

Mažiau registruota ir fizinio skausmo sukėlimų, sunkių sveikatos sutrikdymų, sukčiavimų bei grasinimų nužudyti. Bendrai sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sumažėjo 3,5 procentų.

Palyginti su pirmuoju 2020 metų ketvirčiu, nepasikeitė nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius ir bemaž ketvirtadaliu – 23 proc. – padaugėjo su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų.

Policijos departamento teigimu, daugiau kaip 64 proc. visų nusikalstamų veikų buvo ištirtos.

Per pirmuosius tris metų mėnesius registruota ir 28 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, juose sužeista 27 proc. mažiau žmonių, žuvusiųjų keliuose – 14 proc. mažiau.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla akcentuoja, kad pareigūnai nuolatos analizuoja nusikalstamumo statistiką, prognozuoja grėsmes ir imasi prevencinių priemonių.

„Didžiausią nerimą kelia neabejotinai egzistuojantis latentinis nusikalstamumas, t.y. tokie nusikaltimai, apie kuriuos policijai nepranešama ir nepavyksta jų nustatyti. Todėl žmonių pilietiškumas yra labai svarbus faktorius, padedant atskleisti kuo daugiau nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų“, – pranešime cituojamas R. Požėla.

Kai kurie kriminologai tokiai nusikalstamumo statistikai yra išsakę kritikos ir teigia, kad registruojamų nusikaltimų skaičius neatspindi realios kriminogeninės situacijos. Anot jų, norint suvokti tikrąją nusikalstamumo Lietuvoje situaciją, reikėtų organizuoti ir viktimologines (nukentėjusiųjų – BNS) apklausas, kurių Policijos departamentas neatlieka jau daugiau nei dešimtmetį.