Renkasi pigiausią

Skaičiuojama, kad lietuviai automobiliui įsigyti vidutiniškai skiria apie 5 tūkst. eurų. Dažniausiai renkamasi vidutinės ar aukštesnės klasės, maždaug dešimties metų senumo vokiška produkcija. Tarp perkamiausių išlieka VW, po to – BMW markės automobiliai. Populiarėja ir miesto visureigiai.

Naudotų automobilių rinką supa įvairios paslaptys ir keistenybės. Nebestebina atvejai, kai iš pirmo žvilgsnio tvarkingą pirkinį įsigiję žmonės jau po kelių dienų ar vos nuvažiavę kelis kilometrus sužino esą apgauti. "carVertical.lt" turinio projektų vadovo Mato Buzelio teigimu, tik tada pirkėjai pasvarsto, ar tikrai padarė viską, kad išsiaiškintų perkamo automobilio būklę.

"Nusivylę pirkėjai iš pradžių pagalvoja, ar tikrai sutaupė, rinkdamiesi pigesnį, tačiau naujesnį automobilį iš įtartino pardavėjo. Tik tada pasidomi, kodėl jų nusipirktas automobilis buvo parduodamas pigiau nei kiti analogiški variantai", – tvirtino M.Buzelis.

Nusivylę pirkėjai iš pradžių pagalvoja, ar tikrai sutaupė, rinkdamiesi pigesnį, tačiau naujesnį automobilį iš įtartino pardavėjo. Tik tada pasidomi, kodėl jų nusipirktas automobilis buvo parduodamas pigiau nei kiti analogiški variantai.

Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis pastebi, kad jei aikštelėje Lietuvoje stovės trys to paties modelio automobiliai, dauguma pirkėjų griebs tą, kuris pigiausias, o tik vėliau pamąstys apie jo kokybę. Kita vertus, net ir perkant brangiausią nėra garantijų, kad vėliau nepaaiškės, jog jis turi  kokių nors defektų. O sumokėjus didesnę sumą – ir apmaudas dėl nenusisekusio pirkinio kur kas didesnis.

"Mūsų žmonės mano, kad jei norimo modelio automobilį nusipirko gerokai mažesne nei rinkos kaina, vadinasi, pasisekė, kaip loterijoje įsigyti laimingą bilietą. Iš tiesų stebuklų nebūna, todėl potencialų pirkinį reikia vertinti atidžiai ir stengtis sužinoti visas aplinkybes, kodėl ta kaina mažesnė", – aiškino V.Naujanis.

Statistika neguodžia

Automobilių rinkos eksperto M.Buzelio žodžiais, maždaug kas šešto (16,6 proc.) naudoto automobilio Lietuvoje rida yra suklastota, o dažniau nei kas antras buvo patekęs bent į vieną eismo įvykį.

"Įsigyti į eismo įvykį nepatekusį automobilį ne taip paprasta. Ir kartais to plika akimi nematyti. Tačiau iš daugybės valstybių surinkti duomenys gali atskleisti, kad konkreti transporto priemonė buvo patekusi į didelį eismo įvykį, o tai indikuoja, į kurias vietas, tikrinant konkretų automobilį, reikėtų atkreipti dėmesį. Dėl to labai svarbu rinktis ne pagal kainą, o pirkti iš patikimo pardavėjo ir geros būklės automobilį", – dėstė jis.

Bendrovė atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad suklastotos ridos automobilių kainos gali būti nepagrįstai išpučiamos net ketvirtadaliu. Pirkėjas, nežinantis fakto apie jį dominančios markės automobilio suklastotą ridą neturi jokio derybų pranašumo ir gali labai permokėti.

Evaldo Šemioto nuotr.

Derasi dėl smulkmenų

M.Buzelis akcentavo ir kitą keistą Lietuvos automobilių rinkos ypatybę – nepagrįstus pirkėjų lūkesčius. Specialistas tvirtina, kad statistiniai šalies pirkėjai yra gana racionalūs, tačiau kai kurie už 1 000 eurų renkasi automobilį taip, lyg šis būtų naujas.

"Vis dar atsiranda tokių, kurie 25 metų ar senesniam automobiliui kelia neįgyvendinamus reikalavimus. Jie derasi dėl menkiausio įbrėžimo ar korozijos židinio, nors daugiau nei trys ketvirčiai, arba net 76 proc., tokio amžiaus automobilių yra patekę į eismo įvykius", – atskleidė automobilių rinkos ekspertas.

Jo nuomone, prieš priimant sprendimą pirkti, reikėtų pasidomėti tokių modelių kainomis užsienyje ir pagalvoti, ar gali iš Vakarų įvežtas automobilis būti pigesnis nei jo pirmosios registracijos šalyje. Jeigu taip – galbūt buvo atgabentas sudaužytas arba labai daug nuvažiavęs, o Lietuvoje atlikti paviršutiniški remonto darbai ar gal net koreguota rida.

Stovint kaina krinta

Kauno automobilių turgaus direktorius V.Naujanis mano, kad automobilį nusipirkti pigiau realu keliais atvejais. Viena populiaresnių situacijų, kai jis užsistovi ilgai neparduodamas.

"Būna, kad automobilis – visai neblogas, bet jo niekaip nenuperka. Ar kaina netinka, ar spalva, ar variklio galingumas. Taip ir stovi pusę metų. Tokį automobilį galima įsigyti kur kas pigiau nei pradinė kaina, nes pardavėjas bus suinteresuotas pagaliau atgauti įšaldytus pinigus, todėl ir padarys didesnę nuolaidą", – patarė V.Naujanis.

Dėl karantino tokių užsistovėjusių prekių susikaupė nemažai, bet jų kainoms įtakos tai vargu ar turės. Jau nuo praėjusių metų pastebima, kad naudoti automobiliai brangsta, tad labai abejotina, kad artimiausiu metu pradėtų pigti.

Pasak pašnekovo, kaina dažnai priklauso nuo ridos. Jei parduodamas automobilis nuvažiavęs 100–150 tūkst. km, tikėtina, kad didelių trūkumų neturės, todėl atitinkamai ir kainuos brangiau. V.Naujanio teigimu, pastaraisiais metais atsukamos ridos atvejų gerokai sumažėjo, nes automobilio nuvažiuotų kilometrų skaičių dažnai galima pasitikrinti pagal VIN kodą.

Pagal VIN kodą kompiuteryje išvydus draudiminį įvykį ir didžiulę jo žalos sumą atrodo, kad automobilis buvo kone sumaitotas, tad jo pirkti neverta. Bet iš tiesų galbūt pažeidimai buvo ne tokie drastiški, o didelė kompensacijos suma susidarė dėl aukštų serviso įkainių.

Žalos suma gali klaidinti

Tiesa, net ir ši patikra negarantuoja visiško duomenų tikslumo. Pavyzdžiui, įrašai dėl automobilį ištikusių avarijų ir jų metu patirtų apgadinimų. Tarkime, susidūrus dviem automobiliams, net jei įvykis bus draudiminis, kaltininkas savo apgadinimų gali ir nepažymėti, nes jie jam nebus kompensuojami. Todėl sistemoje šių trūkumų nebus matyti. Tuomet tolesnė kaltininko automobilio būklė priklauso nuo to, kiek sąžiningai bus atlikti remonto darbai. Liaudiškai tariant, ar kaip sau, ar planuojant parduoti.

Nukentėjusio automobilio pažeidimai ir atlikti remonto darbai bus matomi sistemoje. Tiesa, net ir šie įrašai nebūtinai atspindi tikrą situaciją. Mat neretai draudiminiai remonto darbai atliekami autorizuotame servise, kurio įkainiai būna itin dideli. Todėl, net ir nedidelės avarijos atveju galutinė žalos suma siekia ne vieną tūkstantį eurų.

"Pagal VIN kodą kompiuteryje išvydus draudiminį įvykį ir didžiulę jo žalos sumą atrodo, kad automobilis buvo kone sumaitotas, tad jo pirkti neverta. Bet iš tiesų galbūt pažeidimai buvo ne tokie drastiški, o didelė kompensacijos suma susidarė dėl aukštų serviso įkainių. Tuos pačius gedimus taisant paprastame servisiuke remontas būtų kainavęs nepalyginti pigiau ir žala nebeatrodytų tokia didelė", – svarstė pašnekovas.

Vytauto Petriko nuotr.

Ne remontuoja, o parduoda

Bet kuriuo atveju, perkant transporto priemonę, patariama ją nuvežti išsamiai apžiūrai į oficialų tos markės atstovo servisą. Tai padėtų ne tik patikrinant pirkinio istoriją, bet ir nustatant išoriškai sunkiau pastebimus trūkumus. Tarkime, tepalų lašėjimas gali reikšti nesunkiai pašalinamą gedimą, bet gali byloti ir apie gresiančias rimtas išlaidas.

Įprastai Lietuvą pasiekia 150–200 tūkst. km ridą peržengę automobiliai, nes maždaug po tokios ribos jiems reikia didesnių investicijų. Nusidėvi svarbesni mazgai, todėl greta periodinių techninių aptarnavimų prireikia ir didesnės apimties darbų. Automobilių meistrų paslaugos Vakarų Europoje kainuoja brangiau nei Lietuvoje, todėl vakariečiai mieliau investuoja į naują transporto priemonę, o senąją parduoda. Šios, savo ruožtu, atkeliauja į mūsų regioną. Žinoma, pasitaiko ir išimčių, kai automobilis Lietuvą pasiekia išties gerai išlaikytas ir prižiūrėtas. Toks pirkinys netaps našta ir kitam savininkui.

V.Naujanis juokiasi, kad lietuviai dažnai priekaištauja dėl užsienio pardavėjų nesąžiningumo parduodant automobilius su trūkumais, bet patys elgiasi panašiai.

"Net ir tas mūsų vairuotojas, kuris neturi patirties parduoti, sužinojęs, kad jo mašina turi kažkokių trūkumų ar gresia rimtos investicijos, stengiasi kuo greičiau ja atsikratyti ir veža į turgų arba įdeda pardavimo skelbimą", – pastebėjo pašnekovas.

Specialisto žodžiais, tokius automobilius lietuviai kur kas mieliau parduoda ukrainiečiams ar kitų užsienio šalių perpardavinėtojams, nes šie kur kas mažiau reiklūs. Toks pirkėjas, įsigijęs automobilį, išvyks ir daugiau su pardavėju nesusitiks. Vietinis, pastebėjęs kokį trūkumą, po kurio laiko gali pareikalauti atlyginti nuostolius arba net įtraukti į teisinius ginčus.

Laukia sujudimo

Dairantis automobilio užsienyje, jų orientacines kainas galima sužinoti vietos pardavimo portaluose, pavyzdžiui, vokiškajame mobile.de. Patyrę perpardavinėtojai žino, kur tą patį modelį rasti pigiau. Jie turi savo vietinius tarpininkus, kurie padeda atrinkti potencialius pirkinius iš pirmų rankų, tiesiai iš savininkų kiemo. Taip perpardavinėtojas automobilį nuperka kur kas pigiau nei pagal skelbimus.

"Mūsų perpardavinėtojas nepirks automobilio Vokietijoje, jei matys, kad Lietuvoje ją parduos tik kokiais 300 eurų brangiau. Juk nemažai kainuoja ir ją atgabenti, ir remontuoti ar kitaip paruošti. Todėl, norint užsidirbti, tas kainų skirtumas turi būti nemažas", – aiškino automobilių turgaus vadovas.

Šių metų pradžioje Kauno automobilių turguje pasiūla sumažėjo drastiškai. Iki karantino didelėje teritorijoje stovėdavo iki 2,5 tūkst. automobilių, o pavasarį jų liko tik keli šimtai. Judėjimo apribojimai tarp valstybių ir šalies viduje itin skaudžiai smogė ir pardavėjams, ir pirkėjams. Anksčiau į turgų kasdien grįždavo apie dešimt automobilvežių, o dabar tiek neatvažiuoja ir per savaitę. Ne veltui vietos perpardavinėtojai, išpardavę anksčiau atsivežtus automobilius, jaučia didelį naujų prekių trūkumą. Todėl kiekvienas automobilvežis tiesiog apspintamas su didele viltimi rasti ką nors tinkamo toliau parduoti.

Tiesa, pastaruoju metu, atšaukus judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, situacija kiek pagerėjo. Praėjusį savaitgalį į turgų atgabenta parduodamų automobilių iš kitų miestų, sugužėjo ir daugiau pirkėjų. Vis dėlto pagrindinio postūmio tikimasi vasarą, jei bus atšaukti judėjimo tarp valstybių apribojimai ir bus sušvelnintos karantino sąlygos.