Po trečiadienį Prezidentūroje vykusio pasitarimo dėl padėties Ukrainoje su šalies vadovu ir Lietuvos užsienio ir nacionalinio saugumo politiką formuojančių institucijų bei žvalgybos tarnybų vadovais G. Landsbergis sako, kad dėl esamos įtampos kalta tik viena valstybė – Rusija.

„Reiškiame politinę paramą Ukrainai, reiškiame paramą jos teritoriniame vientisumui, siunčiame signalą Maskvai, kad pasitrauktų nuo Ukrainos sienos ir neeskaluotų konflikto. Mes nematome dviejų konflikto pusių, mes matome vieną agresorių ir vieną besiginančią valstybę. Būtent tai sakome tiek ir savo šalyje, tiek ir savo draugams, kurie klausosi“, – teigė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras tvirtino, kad Lietuva tikrai nėra vienintelė valstybė, kuri aktyviai šiuo metu pasisako situacijos Ukrainos pasienyje klausimu, o tai, kad jos balsas vėl garsiai skamba kalbant apie keliamas Kremliaus grėsmes, pasak G. Landsbergio, yra susiję pirmiausia su tuo, jog Lietuva yra Rusijos pasienyje.

Lietuva nėra viena, gal ne vis taip pat mato grėsmę, bet mes matome tą grėsmę, nes mes esame pasienyje.

„Lietuva nėra viena, gal ne vis taip pat mato grėsmę, bet mes matome tą grėsmę, nes mes esame pasienyje“, – sakė ministras pažymėdamas, kad nemato ženklų, jog įtampa mažėtų.

„Kol kas nematome jokių deeskalacijos požymių“, – teigė ministras.

Kalbėdamas apie galimus tolesnius veiksmus, G. Landsbergis neatmetė galimybės, kad bus svarstoma ir apie naujas sankcijas Rusijai, jei ji toliau eskaluos įtampą regione.

„Tai (sankcijos – ELTA) galėtų būti kaip opcija, jeigu Rusija peržengs vadinamąsias „raudonąsias linijas“, – sakė jis.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad Lietuva, būdama nuolatinė Ukrainos sąjungininkė, ir toliau tęs paramą šiai valstybei.

„Lietuva, kaip žinoma, ir anksčiau teikė paramą Ukrainai. Ne vieną milijoną eurų galima suskaičiuoti, tačiau dabar ta parama yra Ukrainos karių mokymas, ir tam Lietuva skiria tikrai nemažus resursus. Tą paramą mes ir žadame tęsti“, – tikino ministras.

Pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą dėl rizikos kilti platesnio masto konfliktui. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.

G. Landsbergis ketvirtadienį skrenda vizito į Kijevą. Pasak jo, vizitu į Ukrainą, šalia kurios pastarosiomis savaitėmis Rusija ėmė telkti karines pajėgas, siekiama solidarizuotis ir parodyti, kad Ukrainos vientisumas turi būti ginamas.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną slopinti didėjančią įtampą su Ukraina ir pasiūlė ateinančiais mėnesiais surengti jųdviejų susitikimą trečiojoje šalyje, siekiant aptarti visus klausimus, kylančius JAV ir Rusijai.