Rinks sąskaitas

Dar vasario pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė skirsianti 30 mln. eurų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams testuoti dėl koronaviruso. Verslui bus iš dalies atlyginamos išlaidos už sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojams atliktas procedūras.

Verslui bus kompensuojama iki 12 eurų ne tik už vieną greitąjį serologinį antikūnų tyrimą ir už greitąjį antigeno testą, bet ir už kiekybinį laboratorinį serologinį tyrimą. Ministerijos skaičiavimu, už šias lėšas bus galima testuoti apie 100 tūkst. darbuotojų, o vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas dvylika kartų.

Į šią paramą gali pretenduoti ir savarankiškai dirbantys asmenys. Tyrimai turi būti atliekami reguliariai, kompensacijos už juos bus pervedamos periodiškai pagal atliktų tyrimų skaičių.

Kaunietė Danguolė B. dirba kirpėja pagal verslo liudijimą. Vyriausybei paskelbus, kad kirpyklos galės atnaujinti veiklą ir paraginus prieš pradedant dirbti atlikti testus, moteris tai ir suskubo padaryti. "Registravausi per Karštąją koronos liniją. Priminė, kad nuvykusi į mobilųjį punktą pasakyčiau, jog dirbu grožio paslaugų srityje. Pirmasis testas buvo nemokamas", – pasakojo kirpėja.

Moteris žada tai daryti reguliariai, nes tik taip testuojantis galima pretenduoti į valstybės paramą. Danguolė B. įsivaizduoja, kad vėliau už kiekvieną atliktą testą prašys sąskaitos faktūros, kurią kažkam turės pateikti. Tačiau kaip tiksliai vyks kompensavimo mechanizmas, ji sakė dar nežinanti.

O juk didelės įmonės patiria ir pačias didžiausias testavimo išlaidas. Vien tik pastaruoju metu Pramonininkų konfederacijos įmonės testams išleido daugiau nei 0,5 mln. eurų.

Ragina masinį testavimą

Ministerija nurodė, kad kompensacijas gaus smulkusis ir vidutinis verslas, įskaitant dirbančiuosius savarankiškai, jei jų veiklos buvo apribotos antrojo karantino metu. Į pagalbą galės pretenduoti tie verslai, kurie per pastaruosius dvejus metus nėra išnaudoję 200 tūkst. eurų valstybės pagalbos kartelės.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė darbuotojų testavimą ir tam skirtą paramą vertina labai teigiamai, tačiau prasmę mato tik sistemingai testuojant.

"Testai turi būti atliekami sistemingai. Skaitau apie tai, kur susidaro židiniai. Matyti, kad tai įvyksta tam tikrose pramonės įmonėse, kur neužtikrinamas atstumas tarp darbuotojų", – pastebi D.Matukienė.

Tarybos pirmininkė mini, kad būtinai turėtų testuotis paslaugas teikiantys verslo atstovai, tiesiogiai bendraujantys su klientais, kur yra vienas pardavėjas ir vienas pirkėjas.

"Už savo pinigus turėtų testuotis ir didžiųjų prekybos centrų darbuotojai – kasininkai, pardavėjai, apsaugininkai, kurie susitinka su didžiuliais pirkėjų srautais", – teigė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

"Jei testuotųsi kritinė masė, tada matytume naudą. Kas iš to, kad tik vienas kitas raginamas testuotis. Turėtų būti vienas vienintelis tikslas – kaip įmanoma sugaudyti tuos, kurie serga, kurie yra viruso nešiotojai. Manau, kad tik tada nugalėsime tą pandemijaą ir viskas bus gerai", – įsitikinusi D.Matukienė.

Pirmininkė neslėpė, kad kol kas dar nesigilinusi į kompensavimo mechanizmą, tačiau įsivaizduoja, kad tas, kuris pasidarė testą, turėtų pateikti dokumentą ir jam išlaidos už jį turėtų būti kompensuojamos.

D.Matukienė svarstė, kad logiška būtų pirmiausia atlikti antikūnų testus, tada būtų aišku, kiek darbuotojų įmonėje jau yra persirgę ir turi natūraliai susiformavusį imunitetą koronavirusui. "Tada liktų testuoti tik tuos, kurie imuniteto neturi. Pagal šią logiką įmonė, o vėliau – valstybė kompensuodama patirtų mažiau išlaidų", – skaičiavo tarybos pirmininkė.

Išgalės ne visi

Valdžios siūlymą testuoti darbuotojus palankiai vertino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, valdžios siūlomo verslo testavimo esmė – greitai atsekti naujus susirgimo atvejus įmonėse. Daugelis įmonių, kad galėtų dirbti, kartą per savaitę ar dvi testuos darbuotojus, jeigu įmonėje ar kokiame ceche, gamykloje buvo židinys, iki tol, kol neliks jokių atvejų.

V.Janulevičių stebina ministerijos planas testavimo išlaidas kompensuoti tik smulkiajam ir vidutiniam verslui. (I. Gelūno / Fotobanko nuotr.)

"Įmonė kas savaitę turėtų testuoti ne vieną šimtą darbuotojų,  nes čia dažnumas yra labai svarbus elementas – kad būtų išsiaiškinti teigiami atvejai. Tačiau, manau, kad tikrai ne visi galės sau tai leisti. Ne visi verslai pajėgūs nuolat testuoti darbuotojus, todėl valstybės pagalba tikrai reikalinga", – pabrėžė V.Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas kritiškai vertino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planą skirti 30 mln. eurų tik smulkiajam ir vidutiniam verslui testuoti.

"Tikrai stebina, kad galimybės nevisiškai lygios. Pagrindinis paramos srautas buvo skirtas smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, o tiems, kurie ištraukia visą ekonomiką – tą rodo ir eksporto rezultatai, nes kritimo rodikliai yra nedideli tik dėl vidutinių bei stambių įmonių gerų rezultatų, tų paskatų jiems kaip ir nelieka. Lygiai toks pats modelis dabar pritaikytas ir testavimo kompensacijai. O juk didelės įmonės patiria ir pačias didžiausias testavimo išlaidas. Vien tik pastaruoju metu Pramonininkų konfederacijos įmonės testams išleido daugiau nei 0,5 mln. eurų", – dėstė V.Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas pabrėžė, kad sumos nemažos, bet veiklos nenorinčioms stabdyti įmonėms, tarkime, pramonės įmonėms, kurios eksportuoja, turi įsipareigojimus, – kaštai yra kaštai, bet sveikas žmogus yra svarbiau.

Sisteminis požiūris

Stambiajam ir vidutiniam verslui atstovaujančios konfederacijos prezidentas nurodė, kad kol kas testavimas vyktų pačių įmonių sąskaita ir tai būtų įtraukiama į sąnaudas.

"Ateityje matysime, kokios tos išlaidos bus, ir klausime, ar mums galėtų bent dalinai tai kompensuoti, bent pusę kainos. Bet kuriuo atveju toks testavimas yra geriau nei prastovos, bet tikiuosi, kad valstybė ateityje prie to prisidės, nors mažai tikėtina", – abejonių neslėpė V.Janulevičius.

Prezidentas įsitikinęs, kad turėtų būti sisteminis požiūris ir  valstybės pagalba, kad būtų matomas visas mastas Lietuvoje.

"Jau ne kartą esu sakęs, kad greitųjų antigeno testų pirkimas ir prevencinė pagalba valstybei kainuotų mažiau nei prastovų, subsidijų paketai, tačiau greitųjų antigeno testų Lietuvoje dar nėra. Gaila, kad neįsigijome anksčiau. Tai būtų tikrai sutaupę daug biudžeto ir įmonių lėšų", – pabrėžė V.Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, absoliuti dauguma (69 proc.) jų organizacijai priklausančių įmonių nurodo, kad pandemija arba su ja susijusios priežastys – darbuotojų sergamumas, trūkinėjančios tiekimo grandinės, karantino įvedimas pagrindinėse eksporto rinkose, stringantis vakcinavimo procesas yra pagrindinė ir didžiausia rizika jų verslui ateinantį pusmetį. Todėl labai reikėtų kompleksinio požiūrio priimant sprendimus.

Primokėti teks nedaug

Pristatydama testavimui kompensuoti skirtas lėšas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė, kad greitasis testavimas leidžia operatyviai atsekti susirgimo atvejus, trumpinti kai kurių darbuotojų izoliacijos laikotarpį arba jų išvis neizoliuoti.

Greitasis serologinis antikūnų testas nustato, ar asmuo yra persirgęs koronavirusu, o greitasis antigenų testas parodo, ar asmuo šiuo metu serga šia liga. Antikūnų testas atliekamas ne dažniau kaip kas 60 dienų, o antigeno testas – ne dažniau kaip kas septynias dienas ir ne rečiau kaip kas dešimt dienų.

Jei testuotųsi kritinė masė, tada matytume naudą. Kas iš to, kad tik vienas kitas raginamas testuotis.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio skaičiavimu, vieno darbuotojo vienkartinis testas įmonei kainuos keletą eurų.

"Susitikome su paslaugų teikėjais. Preliminariai sakė, kad vieno testo kaina – kalbame apie greituosius testus, tiek antigenų, tiek antikūnų – yra apie 14–16 eurų, tokia savikaina, o Vyriausybė priėmė sprendimą kompensuoti 12 eurų. Tai iš esmės, jeigu pasirinks patį pigiausią paslaugos teikėją, primokėti reikės apie porą eurų už vieną testą", – LRT radijui kalbėjo V.Jurgutis.

Viceministras pabrėžė, kad labai svarbus profilaktinis testavimas, kad tai būtų daroma reguliariai – taip galima apsaugoti tiek pačius darbuotojus, tiek klientus, apčiuopti židinius prieš tai, kai jie tampa nevaldomi. Anot V.Jurgučio, kompensacija už testavimą yra labai svarbi pagalbos priemonė, kuris padės patiems verslams grįžti į normalų gyvenimą, taip pat ir klientams bus ramiau grįžti ten, kur darbuotojai testuojasi.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia

Testuoti savo darbuotojus ir už tai gauti kompensacijas galės visas smulkusis ir vidutinis verslas – panaikinta sąlyga, kad kompensacijos būtų mokamos tik tiems verslams, kurių veikla buvo uždrausta ar apribota karantino metu. Į kompensaciją gali pretenduoti ir visi dirbantys individualiai.

Išlieka sąlyga, kad kompensaciją norinčios gauti įmonės per pastaruosius dvejus metus turi būti nepasiekusios 200 tūkst. eurų valstybės pagalbos kartelės.

Tam, kad galėtų pretenduoti į kompensaciją, smulkusis ir vidutinis verslas turi sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinčia teisę atlikti tokius testus. Darbuotojams tyrimai turės būti atliekami reguliariai.

Kompensacijos bus skiriamos už nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. patirtas tyrimų išlaidas. Dėl kompensacijų verslas kovo pabaigoje, kai bus baigta programuoti reikiama informacinė sistema, turės kreiptis į INVEGA: užpildyti paraišką ir pateikti reikalingus dokumentus. Taip pat reikės pateikti tyrimų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas atliktų tyrimų skaičius ir kaina.

Visa informacija apie darbuotojų testavimo priemonę skelbiama čia. [5]