„Skolininkų Lietuvoje yra daugiau nei gyventojų visoje Klaipėdoje, trečiajame pagal dydį šalies mieste. Tai – nemažas skaičius, įvertinant pasekmes, su kuriomis susiduria skolų turintys gyventojai, – sako Dovilė Krikščiukaitė, „Creditinfo Lietuva“ teisininkė. – Skolų turintys gyventojai bet kurioje bendrovėje yra priskiriami prie rizikingiausių klientų, su kuriais reikalų nenori turėti nė vienas kreditorius, todėl tokiems žmonėms sunku tikėtis gauti būsto paskolą, įsigyti automobilį ar net mobilųjį telefoną išsimokėtinai.“

Teisininkės teigimu, informaciją apie jau susikaupusius įsiskolinimus iš karto pamatys bet kuri asmens mokumą siekianti įvertinti įmonė, patikrinusi potencialaus kliento duomenis kredito biure. Be to, net ir padengus skolas, dar kelerius metus kredito įstaigos gali klientą vertinti itin atsargiai ir stebėti, ar gyventojo finansinė disciplina pagerėjo.

Negrąžina paskolų, nesumoka už elektrą ir vandenį

„Dažnai gyventojai mano, kad į kredito biuro sistemą patenka tik informacija apie skolas bankams ar lizingo bendrovėms, tačiau pamiršta, kad fiksuojami visi įsiskolinimai – telekomunikacijų įmonėms, elektros tiekimo, komunalinių paslaugų ar atliekų tvarkymo bendrovėms. Net ir nedidelė skola gali sukelti daug nepatogumų“, – aiškina D. Krikščiukaitė.

Pasak teisininkės, kredito biuro sistemoje įrašai apie kiekvieno asmens užfiksuotas skolas saugoma mažiausiai 10 metų, o įprasta kredito įstaigų praktika rodo, kad net padengęs įsiskolinimus asmuo bent dvejus metus yra stebimas, ar vėl nepradelsia atsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas.

Pratrūksta net ir kantriausių kreditorių kantrybė – paskelbia apie dešimtmečius nemokėtas skolas

Belieka spėlioti, ar Lietuvos antirekordininkas – 209 sąskaitų neapmokėjęs gyventojas – piktybiškai vengė mokėti, ar nežinojo apie jam siunčiamas sąskaitas.

Kredito biuro atstovė pataria itin atsakingai vertinti gaunamas sąskaitas ir laiku informuoti kreditorius, jei žmogus keičia gyvenamąją vietą, el. pašto adresą ar telefono numerį. Kitaip iškyla rizika negauti sąskaitų ir įspėjimų, o informacija apie sukauptus įsiskolinimus bus perduota išieškojimo bendrovėms. Belieka spėlioti, ar Lietuvos antirekordininkas – 209 sąskaitų neapmokėjęs gyventojas – piktybiškai vengė mokėti, ar nežinojo apie jam siunčiamas sąskaitas. Bet kuriuo atveju, tokiam gyventojui, vargu, ar kas norės be išankstinio apmokėjimo parduoti prekę ar suteikti paslaugą.

„Praktikoje laikomasi taisyklės įspėti skolininką prieš 30 dienų. Jei jis neatsiskaito iki nustatytos dienos, skola perduodama išieškojimui, o informacija apie skolas perduodama kreditų biurui. Tačiau kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu būdu ragina skolininkus atsiskaityti – siunčia laiškus ir trumpąsias žinutes, skambina ir kviečia atsiskaityti gražiuoju. Yra bendrovių, kurios po dešimties metų nusprendžia pagaliau pateikti kredito biurui informaciją apie savo skolininkus ir vienu metu paskelbia apie visas skolas, susikaupusias per daug metų“, – aiškina „Creditinfo Lietuva“ teisininkė.

Skolos – nuo kelių centų iki puspenkto milijono eurų

Kredito biuro duomenys rodo, kad bendra skolininkų Lietuvoje vėluojama sumokėti suma siekia 392,6 mln. Eur – tai yra beveik pusė sumos, kuri šių metų Lietuvos biudžete papildomai skirta koronaviruso pandemijos padarinių suvaldymui.  Vieno skolininko vidutinė skolos suma Lietuvoje sudaro 1490 Eur, tačiau į skolininkų sąrašus gali patekti tiek keletą centų skolingi asmenys, tiek negrąžinę dešimčių ir šimtų tūkstančių eurų. O didžiausia vieno asmens nepadengta suma Lietuvoje siekia 4,6 mln. Eur. Todėl kredito biuro teisininkė pataria kreditoriams prieš sudarant sutartį su nauju klientu visada patikrinti, kokia yra jo finansinė disciplina, ar jis visada laiku atsiskaito su kitomis bendrovėmis.

Vyrai skolingi dvigubai daugiau nei moterys ir skolas grąžina lėčiau

Skolininkų duomenų analizė rodo, kad moterys įprastai savo finansinius įsipareigojimus vertina atsakingiau. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, net 69 proc. bendros skolos sumos Lietuvoje negrąžina būtent vyrai, o 31 proc. skolų atitenka moterims. Vidutiniškai 3 mėnesiais greičiau moterys grąžina savo skolas: vyrų pradelstų dienų skaičius vidutiniškai sudaro 1870, moterų – 1765 dienas.

Atsižvelgiant į tai, daugiau moterų (53 proc.) nei vyrų (44 proc.) gauna aukščiausią A kreditingumo reitingą. Atitinkamai, žemiausią E reitingą pelno daugiau vyrų (11 proc.) nei moterų (7 proc.). Į „Creditinfo Lietuva“ informacines sistemas įmonės įkelia informaciją apie visus Lietuvos gyventojus, kurie aktyviai naudojasi finansinėmis paslaugomis.

„Bet kuriuo atveju kredito įstaigos kiekvieną klientą vertina individualiai, todėl raginame gyventojus bent kartą per metus pasidomėti, ar jie neturi įsiskolinimų, kokia informacija apie juos gali būti prieinama potencialiems kreditoriams“, –pataria kredito biuro teisininkė.