- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkstančių – po 2 skolas, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po 10 ir daugiau skolų, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Vis dėlto absoliučiu skolų rekordininku Lietuvoje laikomas pajūrio gyventojas, kuris šiuo metu yra neapmokėjęs net 209 sąskaitų. Iš viso skolininkai Lietuvoje delsia grąžinti 392,6 mln. Eur: 69 proc. šios sumos skolingi vyrai, 31 proc. – moterys.
„Skolininkų Lietuvoje yra daugiau nei gyventojų visoje Klaipėdoje, trečiajame pagal dydį šalies mieste. Tai – nemažas skaičius, įvertinant pasekmes, su kuriomis susiduria skolų turintys gyventojai, – sako Dovilė Krikščiukaitė, „Creditinfo Lietuva“ teisininkė. – Skolų turintys gyventojai bet kurioje bendrovėje yra priskiriami prie rizikingiausių klientų, su kuriais reikalų nenori turėti nė vienas kreditorius, todėl tokiems žmonėms sunku tikėtis gauti būsto paskolą, įsigyti automobilį ar net mobilųjį telefoną išsimokėtinai.“
Teisininkės teigimu, informaciją apie jau susikaupusius įsiskolinimus iš karto pamatys bet kuri asmens mokumą siekianti įvertinti įmonė, patikrinusi potencialaus kliento duomenis kredito biure. Be to, net ir padengus skolas, dar kelerius metus kredito įstaigos gali klientą vertinti itin atsargiai ir stebėti, ar gyventojo finansinė disciplina pagerėjo.
Negrąžina paskolų, nesumoka už elektrą ir vandenį
„Dažnai gyventojai mano, kad į kredito biuro sistemą patenka tik informacija apie skolas bankams ar lizingo bendrovėms, tačiau pamiršta, kad fiksuojami visi įsiskolinimai – telekomunikacijų įmonėms, elektros tiekimo, komunalinių paslaugų ar atliekų tvarkymo bendrovėms. Net ir nedidelė skola gali sukelti daug nepatogumų“, – aiškina D. Krikščiukaitė.
Pasak teisininkės, kredito biuro sistemoje įrašai apie kiekvieno asmens užfiksuotas skolas saugoma mažiausiai 10 metų, o įprasta kredito įstaigų praktika rodo, kad net padengęs įsiskolinimus asmuo bent dvejus metus yra stebimas, ar vėl nepradelsia atsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas.
Pratrūksta net ir kantriausių kreditorių kantrybė – paskelbia apie dešimtmečius nemokėtas skolas
Belieka spėlioti, ar Lietuvos antirekordininkas – 209 sąskaitų neapmokėjęs gyventojas – piktybiškai vengė mokėti, ar nežinojo apie jam siunčiamas sąskaitas.
Kredito biuro atstovė pataria itin atsakingai vertinti gaunamas sąskaitas ir laiku informuoti kreditorius, jei žmogus keičia gyvenamąją vietą, el. pašto adresą ar telefono numerį. Kitaip iškyla rizika negauti sąskaitų ir įspėjimų, o informacija apie sukauptus įsiskolinimus bus perduota išieškojimo bendrovėms. Belieka spėlioti, ar Lietuvos antirekordininkas – 209 sąskaitų neapmokėjęs gyventojas – piktybiškai vengė mokėti, ar nežinojo apie jam siunčiamas sąskaitas. Bet kuriuo atveju, tokiam gyventojui, vargu, ar kas norės be išankstinio apmokėjimo parduoti prekę ar suteikti paslaugą.
„Praktikoje laikomasi taisyklės įspėti skolininką prieš 30 dienų. Jei jis neatsiskaito iki nustatytos dienos, skola perduodama išieškojimui, o informacija apie skolas perduodama kreditų biurui. Tačiau kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu būdu ragina skolininkus atsiskaityti – siunčia laiškus ir trumpąsias žinutes, skambina ir kviečia atsiskaityti gražiuoju. Yra bendrovių, kurios po dešimties metų nusprendžia pagaliau pateikti kredito biurui informaciją apie savo skolininkus ir vienu metu paskelbia apie visas skolas, susikaupusias per daug metų“, – aiškina „Creditinfo Lietuva“ teisininkė.
Skolos – nuo kelių centų iki puspenkto milijono eurų
Kredito biuro duomenys rodo, kad bendra skolininkų Lietuvoje vėluojama sumokėti suma siekia 392,6 mln. Eur – tai yra beveik pusė sumos, kuri šių metų Lietuvos biudžete papildomai skirta koronaviruso pandemijos padarinių suvaldymui. Vieno skolininko vidutinė skolos suma Lietuvoje sudaro 1490 Eur, tačiau į skolininkų sąrašus gali patekti tiek keletą centų skolingi asmenys, tiek negrąžinę dešimčių ir šimtų tūkstančių eurų. O didžiausia vieno asmens nepadengta suma Lietuvoje siekia 4,6 mln. Eur. Todėl kredito biuro teisininkė pataria kreditoriams prieš sudarant sutartį su nauju klientu visada patikrinti, kokia yra jo finansinė disciplina, ar jis visada laiku atsiskaito su kitomis bendrovėmis.
Vyrai skolingi dvigubai daugiau nei moterys ir skolas grąžina lėčiau
Skolininkų duomenų analizė rodo, kad moterys įprastai savo finansinius įsipareigojimus vertina atsakingiau. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, net 69 proc. bendros skolos sumos Lietuvoje negrąžina būtent vyrai, o 31 proc. skolų atitenka moterims. Vidutiniškai 3 mėnesiais greičiau moterys grąžina savo skolas: vyrų pradelstų dienų skaičius vidutiniškai sudaro 1870, moterų – 1765 dienas.
Atsižvelgiant į tai, daugiau moterų (53 proc.) nei vyrų (44 proc.) gauna aukščiausią A kreditingumo reitingą. Atitinkamai, žemiausią E reitingą pelno daugiau vyrų (11 proc.) nei moterų (7 proc.). Į „Creditinfo Lietuva“ informacines sistemas įmonės įkelia informaciją apie visus Lietuvos gyventojus, kurie aktyviai naudojasi finansinėmis paslaugomis.
„Bet kuriuo atveju kredito įstaigos kiekvieną klientą vertina individualiai, todėl raginame gyventojus bent kartą per metus pasidomėti, ar jie neturi įsiskolinimų, kokia informacija apie juos gali būti prieinama potencialiems kreditoriams“, –pataria kredito biuro teisininkė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos padidėjo 4,6 proc.
Praėjusių metų paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir individualiąsias), pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, pad...
-
Socialdemokratai įregistravo pataisas: gyventojai galėtų susigrąžinti iki 2 tūkst. eurų
Seimo nariai socialdemokratai Gintautas Paluckas, Tomas Bičiūnas, Linas Jonauskas, Vidmantas Kanopa, Orinta Leiputė, Eugenijus Sabutis, Vilija Targamadzė ir Kęstutis Vilkauskas įregistravo pataisas, kuriomis siūloma imtis konkrečių veiksmų, kad &scar...
-
Pirmą kovo savaitę elektra Lietuvoje brango 15 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina kilo visose Baltijos šalyse: palyginti su paskutine vasario savaite, Lietuvoje ji padidėjo 15 proc. ir pasiekė 48,41 euro už megavatvalandę (MWh) ribą. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo 11 proc...
-
Ekspertų taryba pristato siūlymus: bus atverta daugiau prekybos vietų?5
Vyriausybės ekspertų taryba antradienį pristatys siūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo. ...
-
Verslo konfederacija nesupranta, kodėl vieniems galima dirbti, o kitiems – ne
Verslo konfederacija nesupranta, kodėl maisto prekybos centrai, ne visada ribojantys lankytojų skaičių, puikiausiai veikia, o ne maisto prekių parduotuvės su didesniu nei 300 kvadratinių metrų plotu dirbti negali, praneša LNK žinių tarnyba. ...
-
Laisvės partijos frakcija ragina Vyriausybę atverti parduotuves, muziejus, lauko kavines7
Laisvės partijos frakcija Seime ragina Vyriausybę švelninti karantino sąlygas, sudarant galimybę dirbti visoms parduotuvėms, muziejams, lauko kavinėms. ...
-
Vyriausybės ekspertų taryba siūlo atverti daugiau prekybos vietų2
Vyriausybės ekspertų taryba siūlo atverti daugiau prekybos vietų, informavo premjerės atstovė. ...
-
Situacija darbo rinkoje: kauniečiai nenori dirbti vairuotojais, statybininkais, pardavėjais?14
Apžvelgus situaciją darbo rinkoje ir sulyginus dviejų Lietuvos didžiųjų miestų duomenis, kyla klausimas: gal kauniečiai labai išrankūs ir neskuba darbintis vairuotojais, statybininkais, pardavėjais, nesirenka kitų darbų ten, kur siūlo Užim...
-
G. Nausėda: valstybinės žemės politika turi tapti integralia šalies politikos dalimi
Pirmadienį įvyko Prezidentūros organizuota nuotolinė diskusija, skirta reikalingiems pokyčiams valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo politikoje aptarti. ...
-
Užimtumo tarnyba: didėja darbo rinkos aktyvumas1
Šalies darbo rinkoje vasarį fiksuojami teigiami pokyčiai: per mėnesį darbo neturinčių asmenų skaičius sumažėjo penkiais tūkstančiais – iki 277 tūkst. Iš viso tai sudarė 16,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Re...