Surašymą ketinama rengti elektroniniu, telefoniniu ir tiesioginiu būdu, organizatoriai tvirtina, kad bus laikomasi dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino ribojimų.

„Lietuvos lenkų sąjunga skelbia piliečių surašymo akciją, ši akcija yra lygiagreti kaip bendras Lietuvos gyventojų surašymas. Iniciatyvą skelbiame, kad galėtume mobilizuoti mūsų gyventojus, atkreipti dėmesį, kad žmogaus tapatybė ir tautybės įrašymas labai svarbu“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkė Vilnius vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Pasak jos, turimi duomenys leis bendruomenei tiksliau apsibrėžti ir prognozuoti poreikius dėl tautinių mažumų darželių, mokyklų, kultūrinės veiklos. Surinktus duomenis ketinama saugoti 25 metus.

„Duomenis ketinama saugoti 25 metus, galėsime pasidaryti lyginamąją analizę ir matyti tikruosius skaičius. Žiūrint į Vilniaus apskritį ir 2011 metų bendrojo gyventojų surašymo duomenis matome, kad apie 2 proc. žmonių nėra deklaravę savo tautybės. Tai galima daryti prielaidą, kad tai tautinių mažumų gyventojai, kurie nenurodo savo tautybės“, – sakė E. Tamošiūnaitė.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis pažymėjo, kad surašymą rengianti Lietuvos lenkų sąjunga yra didžiausia lenkų tautinę mažumą vienijanti organizacija, turinti apie 12 tūkst. narių, 12 skyrių.

Lietuvos lenkų sąjunga skelbia piliečių surašymo akciją, ši akcija yra lygiagreti kaip bendras Lietuvos gyventojų surašymas.

Visuomeninio surašymo koordinatorius Valdemaras Urbanas tvirtino, kad surašymas bus rengiamas laikantis tiek asmens duomenų apsaugos, tiek karantino reikalavimų.

„Asmenys anketas pildys savanoriškai, taip pat sutikdami, kad juridinis subjektas, t. y. Lietuvos lenkų sąjunga tvarkys ir saugos duomenis tam tikrą laiką. Lenkų sąjunga duomenis rinks tik vienu išimtinai tikslu – palyginamosios analizės tikslu. Surašinėtojai turės skiriamąjį bruožą, aiškiai matomą surašinėtojo pažymėjimą, bus tinkamai instruktuoti darbui su asmens duomenimis“, – sakė V. Urbanas.

Anot jo, surašymas prasidės artimiausiu metu, „bus paisoma visų epidemiologų rekomendacijų, taip pat Vyriausybės nutarimų ir karantino metu bus laikomasi visų reikalavimų“.

„Bus trys keliai kaip surašymą atlikti: pirmas dalykas, bus popierinė anketos forma, antra bus elektroninė anketos forma, trečias variantas – telefoninio ryšio priemonėmis užpildyti tą anketą, vėliau ją pasirašyti. Mes manom, kad karantinas amžinai nesitęs, mes neturim tikslo tą surašymą atlikti per labai trumpą laiką, per mėnesį, pavyzdžiui, mes manom, kad jį bus galima ir ilgiau atlikinėt, kadangi pastangos ir ištekliai žmogiškieji, finansiniai bus tikrai dideli“, – kalbėjo koordinatorius.

Statistikos departamentas sausį pradėjo gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Taip pat vykdomas visuotinis gyventojų surašymas, tačiau jis atliekamas valstybės turimų duomenų, administracinių šaltinių pagrindu ir surašinėtojai gyventojų nebelanko.

Statistikos departamento vykdyto 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 84,2 proc. visų Lietuvos gyventojų buvo lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 1,2 proc. – baltarusiai, 0,5 proc. – ukrainiečiai, 0,6 proc. – kitų tautybių gyventojai.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 83 tūkst. užsieniečių  – tai sudaro beveik 3 proc. šalies gyventojų.