Pasaulinė krizė užgriuvo, kaip ir buvo prognozuota – į valdžią atėję konservatoriai pensijas sumažino.
„Tikrai buvo skausmingi sprendimai mažinant senatvės pensijas beveik 10 proc.“, – neslėpė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
Dirbantiems pensininkams senatvės išmokas politikai nurėžė daugiau nei perpus. Tiesa, žadėjo kompensuoti ateityje.
Jei tokia pat krizė ištiktų dabar, drastiškų priemonių imtis nebereikėtų. Be skaudžių pasekmių Lietuva išplauktų dėl prikaupto „Sodros“ rezervo.
„Dabar su antrosios pensijų pakopos įplaukomis viršijame 60 proc. ribą, bet nepasiekiame 100“, – tikino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Siekis – kad rezerve būtų tiek pinigų, kiek „Sodra“ išleidžia maždaug per vienerius metus. Šiemet planuojamos „Sodros“ išlaidos siekia beveik 9 mlrd. eurų.
Rezerve sukaupti numatoma daugiau nei 6,5 mlrd. Tiesa, didžioji dalis prieaugio – iš antrosios pensijų pakopos grįžę pinigai. Juos valstybė įsipareigojo žmonėms išmokėti senatvėje.
„Silpnėjant antrajai pensijų pakopai, didės spaudimas būtent pirmajai pakopai išlaikyti pakeitimo normą. Galiausiai visuomenės senėjimas veiks pensijų sistemą, tad didės išlaidos ir reikės turėti rezervo“, – tvirtino Valstybės kontrolės vyriausiasis ekonomistas Jaroslavas Mečkovskis.
Pensijų sistema Lietuvoje paremta principu, jog dabartinis dirbantysis moka dabartiniam pensininkui.
„Net ir nieko nedarant, t. y. nepriimant jokių sprendimų, „Sodros“ rezervą galime ištuštinti iki 2050 metų, žiūrėdami į mūsų demografinę padėtį“, – kalbėjo Seimo narys Mindaugas Lingė.
Kasmet senatvės išmokos indeksuojamos. Tai reiškia, kad jos didėja automatiškai, o kiek – priklauso nuo atlyginimų augimo. Jei algos taip sparčiai nebeaugtų, o pensininkų skaičius ir toliau didėtų, „Sodra“ daugiau išleistų nei surinktų mokesčių.
„Per dešimt metų tikriausiai įsijungtų šaldymas, kuomet mums tektų indeksavimą visiškai stabdyti“, – aiškino K. Tamoševičienė.
Tai reiškia, kad pensijos augtų kur kas mažiau nei dabar, tačiau rezerve esančių milijardų nepakaks senėjimo problemoms spręsti.
„Neišvengiamai reikės ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, jei norime, kad pensijų lygis išliktų orus ir adekvatus“, – teigė K. Tamoševičienė.
Tiesa, socdemai siūlo nedramatizuoti.
„Toks gyvenimas, koks yra šiandien, nereiškia, kad bus po 15–20 metų. Tos visos ilgalaikės prognozės remiasi daugiau dabartinėmis prielaidomis“, – sakė Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė.
„Sodros“ rezerve gulintys milijardai daliai politikų neduoda ramybės.
„Tas rezervas tikrai nėra pakankamas, perteklinis ir galimas šaltinis įvairioms kitoms išlaidoms“, – komentavo K. Tamoševičienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vis dažniau pasigirsta siūlymų, ką su rezervo pinigais būtų galima nuveikti. Pavyzdžiui, demokratai siūlė paimti dalį vaiko priežiūros išmokoms didinti. Prezidentas savo ruožtu siūlė dalį panaudoti spartesniam išmokų indeksavimui dabartiniams pensininkams.
„Tikrai neturime pravalgyti „Sodros“ biudžeto, rezervo ir pertekliaus. Tikrai gali būti, kad mūsų ekonomikoje nebus tokių gerų laikų kaip dabartiniai“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot prezidento, neprotinga būtų rezervą „marinuoti“.
„Sakyti, kad mes pasirūpinsime ateities pensininkais, o dabartiniai pensininkai mums nerūpi, – man toks požiūris yra nepriimtinas“, – tvirtino G. Nausėda.
Lietuvos banko skaičiavimais, pensijų indeksavimą iki 2050 metų stabdyti prireiks keturis kartus, tad per artimiausius 25 metus pensijos kris, t. y. sudarys vos 30 proc. buvusio atlyginimo.
Teigiama, jog, jei pensijos būtų indeksuojamos iš „Sodros“ rezervo, pakeitimo norma mažėtų švelniau – iki 40 proc. buvusio atlyginimo. Tiesa, tokiu atveju Lietuva ir vėl liktų basa, jei užgriūtų sunkmetis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)