Per slaptą balsavimą už jos paskyrimą balsavo 28 Seimo nariai, prieš buvo 43, susilaikė aštuoniolika parlamentarų.
Konservatorės Paulės Kuzmickienės teigimu, tai yra socialdemokratų kerštas už LGGRTC požiūrį į Salomėją Nėrį.
Genocido centro direktorius yra nurodęs ne vienai savivaldybei iš viešosios erdvės pašalinti S. Nėries gatvių, aikščių pavadinimus, poetės skulptūras, nes šie viešieji objektai propaguoja totalitarinius ir autoritarinius režimus.
„Akivaizdu, kad kalba sukasi ne apie žmogų, o apie visą instituciją ir jos likimą. Kodėl taip kliūva centras? Prisiminkime praėjusius metus, per masinių trėmimų minėjimo laikotarpį buvo registruojami dekomunizaciją stabdantys projektai. (...) Panašu, kad šiandien už realius dekomunizacijos darbus bandoma atsiskaityti su pačia institucija. Šioks toks kerštas už Salomėjos Nėries pažymas, požiūrį, poziciją ir laikyseną“, – kalbėjo Seimo narė.
„Ypač keista dėl to, kad kandidatę vis dėlto atrinko ne politikai, o profesionali taryba. Taryba, kurioje dirba mokslininkai, istorikai, vadybos profesūra. Jie yra iš esmės įsigilinę į centro problemas ir nustatę sisteminius trūkumus, tačiau socdemams tokia profesionalų nuomonė nesvarbi. (...) Šiandien tiesa naikinama ne naktinėmis vagystėmis, bet norint užčiaupti Genocido centrą“, – tvirtino ji.
Liberalas Simonas Kairys abejojo, ar Seimui be aiškių argumentų atmetus kandidatūrą, pavyks rasti kitą.
„Aš abejoju, kad po šio šiandienos balsavimo Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido centro taryba bematys prasmę vykdyti kitą konkursą, ieškoti naujo žmogaus, kada taip neatsakingai valdančioji dauguma elgiasi, be argumentų iš esmės išmesdama vieną ar kitą asmenį iš vežimo“, – sakė jis.
D. Kabelkės kandidatūrai nepritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
Jos pirmininkas socialdemokratas Darius Jakavičius ketvirtadienį per Seimo posėdį tvirtino, kad minėta kandidatūra netinka vadovauti LGGRTC.
„Kyla klausimas, ar tai tikrai asmenybė, kuri gali dirbti su slapta informacija, ar tai tikrai asmenybė, kuri yra nepriekaištingos reputacijos, ar tai tikrai asmenybė, kuri gali sutelkti kolektyvą, ar tai yra asmenybė, kuri gali atstovauti institucijai tarptautinėje erdvėje?“ – klausė jis.
Komisijos vadovo teigimu, Genocido centrui turi vadovauti „stiprus ir pasiruošęs profesionalas, pirmiausia istorikas“.
D. Kabelkė – komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė. Vilniaus universitete ji yra įgijusi istorijos bakalauro ir magistro laipsnius, šiuo metu dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja.
Jos kandidatūrą vadovauti LGGRTC atrinko šio centro taryba, surengusi viešą konkursą į pareigas, o Seimui ją pateikė parlamento pirmininkas Juozas Olekas.
Pagal įstatymą, LGGRTC vadovą skiria ir atleidžia Seimas. Iki šiol centro vadovo kandidatūrą parinkdavo parlamento pirmininkas vienasmeniškai.
Dabar Genocido centrui vadovauja istorikas Arūnas Bubnys. Jo kadencija baigėsi balandį, bet jis eina pareigas, kol nepaskirtas naujas direktorius.
LGGRTC vykdo totalitarinių režimų, okupacijų, Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą.
LGGRTC tarybos pirmininkas: Seimo nariai parodė, kad ekspertinis matymas jiems nesvarbus
Seimui ketvirtadienį atmetus D. Kabelkės kandidatūrą į LGGRTC generalinės direktorės pareigas, šią kandidatūrą atrinkusios tarybos pirmininkas Arūnas Streikus sako, kad toks parlamento sprendimas parodė, jog ekspertų matymas jam nesvarbus.
„Rezultatas apgailėtinas. Dabartinė valdančioji dauguma parodė, kad ekspertinis matymas jai visiškai nesvarbus, ir kartu tai nuvylė“, – ketvirtadienį BNS sakė istorikas.
Anot jo, Seimo sprendimas galėtų būti vertintinas kaip valstybės atsparumo silpninimas.
„Turbūt pagrindinė bėda su šituo centru, kad jis yra tiesiog mažai veiksmingas, turintis valdymo problemų. Iš tikrųjų atminties politika kaip politinis išteklis yra labai smarkiai naudojama, o tokia neveiksni institucija, kuriai skiriamas pakankamai didelis finansavimas, nors dažnai skundžiamasi per mažu finansavimu, kai ji yra neveiksni, tai turbūt galima vertinti kaip tokį, sakykim, valstybės atsparumo silpninimą. Seimas, priimdamas tokį sprendimą, prie to turbūt prisideda“, – sakė A. Streikus.
Jo teigimu, birželio antroje pusėje taryba turėtų susirinkti ir apsvarstyti situaciją bei tolesnius veiksmus.
Tarybos pirmininkas atmetė, kad Seimui skirti LGGRTC generaliniu direktoriumi galėtų būti siūlomas antrą vietą per atranką užėmęs pretendentas, tai yra dabartinis centro vadovas istorikas Arūnas Bubnys.
„Mūsų sprendimas buvo toks nuo pat pradžių, kad mes tarp kitų dalyvavusių atrankoje kandidatų nematome žmogaus, kuris būtų tinkamas, todėl siūlyti kažką iš tų, kas jau dalyvavo, negalime“, – BNS sakė A. Streikus.
(be temos)