Iškalbinga statistika
Nuo 2019 m. birželio iki 2025 m. gruodžio, tarp penkių didžiausių šalies miestų, Kaunas buvo vienintelis, kurio gatvėse neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose.
Gerėjanti situacija fiksuojama ne vienoje kategorijoje. Pavyzdžiui, trejus metus iš eilės mažėja sužeistųjų skaičius eismo įvykiuose.
Be to, per pastaruosius aštuonerius metus žuvusiųjų skaičius keliuose sumažėjo perpus. Transporto ir eismo organizavimo specialistams tenka konstatuoti, kad ir toliau didžioji dalis eismo įvykių nutinka dėl greičio viršijimo.
„Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina. Vairuotojus apie artėjančias perėjas įspėja ant važiuojamosios kelio dalies nupiešti vadinamieji rombai. Žinome, kad ir Klaipėda rimtai svarsto į savo eismo saugumo priemonių tinklą įdiegti „rombus“.
Kauno gatvėse dėmesį atkreipia ir padidinto atspindžio ženklai. Be to, visos mieste esančios perėjos turi kryptinį apšvietimą. Keliuose rūpinamasi visų eismo dalyvių saugumu“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Esame pasirengę sukaupta gerąja patirtimi pasidalinti ir su kitais Lietuvos miestais.
„Rombai“ – pasiteisinęs sprendimas
Kaune vairuotojų atidumą ir pėsčiųjų saugumą užtikrina „rombai“. Ši priemonė pradėta naudoti dar 2018 m. Vien per pirmuosius dvejus metus žymėjimas prieš perėjas padėjo skaudžių nelaimių skaičių sumažinti iki pusės.
Šis ženklinimas, pirmiausia, skirtas pėstiesiems. Pagal Kelių eismo taisykles, įžengti į važiuojamąją dalį, įskaitant ir perėjas, leidžiama tik įvertinus atstumą iki transporto priemonių ir jų greitį. Nors joks teisės aktas nenurodo, kaip žmogus, neturintis jokių specialių žinių ir įgūdžių, turėtų tinkamai įvertinti minėtas aplinkybes, „rombai“ pėstiesiems suteikia tokią galimybę.
„Esame pasirengę sukaupta gerąja patirtimi pasidalinti ir su kitais Lietuvos miestais“, – tikina Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Rombo formos ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 metrų. Toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, su sąlyga, jeigu neviršija leistino greičio. Tuo metu pėsčiasis, matydamas, kad automobilis pravažiavo „rombą“ nesulėtinęs greičio, gali įvertinti, jog toks vairuotojas greičiausiai nespės sustoti laiku.
Japonijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių miestuose šis ženklinimas naudojamas taip pat ne vienerius metus.
Naikinamos „juodosios dėmės“
Per pastarąjį dešimtmetį Kaunas ypač daug dėmesio skiria avaringiausioms vietoms. Kasmet panaikinama iki dešimties „juodųjų dėmių“. Tai reiškinys, kai per ketverius metus sankryžoje ar 500 metrų atkarpoje įvyksta mažiausiai 4 įskaitiniai eismo įvykiai ir juose žūsta ar būna sužeisti žmonės.
Pavyzdžiui, pernai pokyčių sulaukė Šarkuvos ir Jotvingių gatvių sankirta Šilainiuose. Ši vieta buvo įtraukta į „juodųjų dėmių“ sąrašą. Tačiau net ir pastaraisiais metais čia pasitaikydavo įskaitinių įvykių. Trišalėje sankirtoje įrengti šviesoforai padėjo išspręsti problemą.
Pastaraisiais metais imamasi daugiau iniciatyvų transporto ir eismo organizavime. Pavyzdžiui, 2022-ųjų rudenį centre įrengtos šešios įstrižinės perėjos – raudonas šviesoforo signalas vienu metu dega visoms transporto priemonėms, tad pėstiesiems kirsti sankirtą įstrižai, degant žaliai šviesai – saugu ir patogu.
Papildomos saugumo priemonės
Mieste eismo situacija kontroliuojama ir pasitelkiant vaizdo stebėjimo kameras. Eismo valdymo centras reguliuoja šviesoforų ciklus, tiesiogiai stebi realius eismo dalyvių srautus.
Esant poreikiui, įrengiami papildomi ženklai, šviesoforų sekcijos, atnaujinamas horizontalusis ženklinimas.
Dalyje miesto gatvių saugumas užtikrinamas ir tamsiuoju paros metu – kai kuriose sankryžose iš visų pusių degant raudonam šviesoforo signalui, nesant kitų eismo dalyvių, transporto priemonei priartėjus prie sankirtos įsižiebia žalias signalas. Taip automobiliai sulėtina greitį, bet neprivalo visiškai sustoti.
(be temos)
(be temos)
(be temos)