Ligoninės perspėja: jei negaus pinigų, dalį paslaugų stabdys

Praėjusią savaitę Sveikatos reikalų komitete R. Žemaitaitis ėmėsi visus atleidinėti iš darbo. Nors iš tiesų nieko atleisti negali – nei Sveikatos apsaugos, nei Finansų ministerija jam nepriklauso.

„Yra spausdintuvas, pasiimkite lapus, viceministre, pareigūnai ir panašiai. Užpildykite prašymus ir keliaukite lauk iš savo darbų tada. Aš jums aiškiai buvau pasakęs tada. Jūs idiotais mus laikėte?“ – piktinosi R. Žemaitaitis.

Ir ne šiaip darbuotojus – premjerės Ingos Ruginienės vadinamąją dešiniąją ranką.

„Tai gal finansų ministras tegu čiuožia lauk iš kur atkeliavęs“, – rėžė R. Žemaitaitis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis pareikalavo nutraukti posėdį ir sušaukti neeilinį. Į jį iškviesti sveikatos ir finansų ministrus.

„Šitie aferistai iš Finansų ministerijos, kaip aš juos vadinu, ir aš leisiu sau juos taip vadinti. Ir Sveikatos apsaugos ministerija“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Politikas, kuris veikia taip – reikia arba jį priimti tokį, koks yra, arba nepriimti. Tokia koalicija“, – komentavo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Temperatūra užkaito paaiškėjus, kad per pirmą metų ketvirtį ligoninės ir poliklinikos gydė daugiau pacientų, nei ligonių kasos gali apmokėti.

„Viršsutartinių paslaugų suteikta už 40 milijonų eurų“, – teigė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Joms padengti lėšų nėra.

O ligoninės grasina – jei negaus pinigų, dalies paslaugų nebeteiks.

„Viršijama maždaug 4 procentais. Reiškia, prie 100 paslaugų dar suteiktos keturios papildomos. Pats viršijimas nėra kažkoks begalinis“, – aiškino Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.

Tiek Valstybinės ligonių kasos vadovas, tiek ministrė aiškina, kad nepaisant didelio triukšmo, tokia situacija nėra naujiena.

„Visiškai kasmetinis įvykis“, – sakė G. Bendorius.

Sveikatos apsaugos biudžetas metai iš metų reikšmingai nesikeičia. Kalbama, kad nebėra kur trauktis – būtina gyventojams kelti mokesčius, tai yra didinti sveikatos draudimo įmokas.

„Dešimtmečiais matome sveikatos sistemos laikymą bado dietos sąlygomis ir politinės valios stoką pripažinti, kad sveikatos sistemai reikalingas gerokai didesnis finansavimas, negu yra šiandien“, – komentavo M. Jakubauskienė.

Ligonių kasos gydymo įstaigas ramina. Sako – pinigai bus.

„Pirmame prioritete yra infarkto, insulto, traumų, gimdymo, kardiochirurgijos ir sąnarių endoprotezavimo operacijos. Jos sudaro apie 9 milijonus eurų. Už šias paslaugas tikrai sumokėsime gegužės pabaigoje“, – tikino G. Bendorius.

Dar trys milijonai eurų bus sumokėti už atliktus sudėtingus tyrimus. Tačiau iš kur paimti likusius milijonus – kol kas neaišku.

„Šiandien galime garantuoti 12,6 milijono iš tų 40-ies“, – teigė G. Bendorius.

Už einamąsias paslaugas gali tekti mokėti iš Sveikatos draudimo fondo rezervo.

„Tai šiek tiek didina valstybės išlaidas, kurios yra ribojamos. Ir tai riboja mūsų susitarimas su Europos Komisija“, – aiškino K. Vaitiekūnas.

Pernai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo paslaugos už beveik 27 milijonus eurų taip ir liko neapmokėtos.

Ligoninių ir poliklinikų prašoma tiksliau planuoti veiklą. Pavyzdžiui, be didelės būtinybės neskubinti ambulatorinių konsultacijų ar dienos chirurgijos paslaugų.

„Kadangi fondo finansinė situacija yra įtempta, pinigų nėra begalės. Negalime paimti iš piliečių dvigubai daugiau mokesčių vien todėl, kad kažkas nori truputį anksčiau gauti kardiologo konsultaciją“, – kalbėjo G. Bendorius.

Beje, praėjusią savaitę besidraskiusiam „aušriečių“ lyderiui šią savaitę tos pačios problemos, panašu, sumenko. Mat ministrai buvo čia, o pats R. Žemaitaitis komitete nė nepasirodė.

„Komitetas pasibaigė. Na, tai nieko nepadarysi. Gerai, kad pasibaigė“, – komentavo R. Žemaitaitis.

Atsirado svarbesnių reikalų.

„Taip jau gavosi, kad su Juozu Oleku turėjome būti kitame renginyje, ir ta laida buvo suderinta dar praėjusią savaitę“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Siekdamos subalansuoti pinigų stygių, ligonių kasos įspėja, kad artimiausiu metu pacientams gydymo gali tekti laukti ilgiau.