„Sekmadienis yra tokia diena, šeimos diena, kai jie tikrai eina ir papramogauti prekybos centre, ir apsipirkti maisto“, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė.

Tačiau sekmadienis gali likti ir be pramogų, ir be maisto. R. Žemaitaitis gaivina seną idėją drausti didelėms parduotuvėms dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Projektą jau turi, bet Seime dar neįregistravo. „Yra galimybė sekmadienį šeimos krautuvėlėms užsidirbti“, – tikino jis.

„Tai yra valstybės kišimasis į verslo sprendimo reikalus“, – mano Seimo opozicijos narys Eugenijus Gentvilas.

Kas yra didelė parduotuvė? R. Žemaitaitis matuoja – 300 kv. m ir daugiau.

„Įsivaizduokite, ateina žmogus į „Panoramą“, „Akropolį“ ar į bet kokį didelį prekybos centrą ir ten visi dirba, nedirba tik maisto prekių parduotuvė, „Maxima“, „Rimi“ ar „Iki“, tarkime. Diskriminacija prekybos tinklų atžvilgiu“, – įsitikinusi LPĮA vadovė.

Ar jie neturi, ką veikti, kad tokius klausimus gvildena?

Tačiau daliai prekybininkų poilsis paskutinę savaitės dieną gal ir į naudą.

„Šiuo metu mūsų tinklo apyvartos sekmadieniais yra pačios mažiausios iš visų savaitės dienų“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Pirkėjų nuomonės įvairios. Kai kurie be parduotuvės sekmadienį ruošiasi badauti. „Nevalgyčiau. Gal sveikiau pasninkas kokią vieną dieną? Čia juokauju, bet ar jie neturi, ką veikti, kad tokius klausimus gvildena?“ – klausė pakalbintas pirkėjas.

„Nežinau, badaučiau. Yra restoranai dar“, – taip pat sekmadienį tokiu atveju nevalgyti ruošėsi kitas.

„Sekmadienį daugiausia ir vaikštom [į parduotuves]“, – teigė kitas parduotuvėje pakalbintas vyras. Žurnalistės paklaustas, ką darytų, juokėsi: „Žemaitaitį pašalinčiau.“

„Vieną dieną galime ir be pieno ir kefyro pabūti“, – atsakė kitas pirkėjas.

Kas iš to išloš labiausiai? R. Žemaitaitis beda ne į pirkėją ir ne verslą, o į darbuotoją. Neva nebeliktų iškreipto darbo grafiko. „Atsibodo matyti tą slankųjį grafiką tų darbuotojų. Man skauda, kai žmogus ateina ir pasakoja, kad jis vieną dieną dirba, trys išeiginės ir dirba nelegaliai“, – savo pasiūlymą grindė politikas.

Prekybininkų poilsis sekmadieniais – sena tradicija Europoje. Ne viską pamatuosi pinigais, reikia pasibūti su šeima.

„Galės daugiau šeimoje pabūti, prasmingiau laisvalaikį praleisti“, – manė dar vienas pakalbintas pirkėjas.

„Bet darbuotojai gal irgi nori trupučiuką daugiau pinigų uždirbt, suprantat“, – kitokią nuomonę pateikė kitas.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad nuo nedarbo sekmadieniais netoli iki visiškos bedarbystės: „Prekybininkai yra verslas, verslas nori uždirbti pelno, jeigu valdžia apriboja galimybes uždirbti pelno, tai tiek, kiek yra apribotos galimybės uždirbti pelno, tiek mažės darbuotojų skaičius prekybos tinkluose, nes niekas už dyką tų darbuotojų tikrai nelaikys.“

O opozicijai kliūva mokesčiai. Kaip valdžia gali leisti dirbti mažiau, kai pinigų reikia gynybai?

„Žmonės, jeigu dirba sekmadienį, o darbuotojų prekybos centrų sistemoje dirba labai daug, tai darbui imli veikla, jiems reikia mokėti dvigubą darbo užmokestį, tokie yra mūsų įstatymai, vadinasi, padvigubėja GPM (gyventojų pajamų mokesčio) surinkimas tą dieną. Tai jeigu nedirba sekmadienį, GPM nesurenkamas“, – tokio sprendimo žalą ekonomikai įvardijo E. Gentvilas.

Tačiau „Nemuno aušros“ lyderis jo minčiai prieštaravo: „Priešingai – GPM mes surinksime daugiau, PSD surinksime daugiau, „Sodros“ mes surinksime netgi daugiau.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anksčiau skaičiuota, kad nedarbas per šventes ir sekmadieniais – žala ekonomikai iki 300 mln. eurų.

„Tiesą sakant, tiesiog nesuprantu, ką mes darome, ir toks jausmas, kad pačioje valstybėje trūksta kažkokios vienos krypties“, – pasidalijo įžvalga ekonomistas A. Izgorodinas.

R. Žemaitaitis siūlo išimtis, pavyzdžiui, paskutinį mėnesio sekmadienį.

Lenkijoje dauguma parduotuvių sekmadieniais nedirba jau septynerius metus. Kalendoriuje yra tik kelios datos, kada parduotuvė sekmadieniais gali dirbti. Pavyzdžiui, pernai tai buvo prieš Velykas ir Kalėdas.

Varšuvoje dirbantiems vietiniams nekliūva, kad tai valdžia, o ne verslas įvedė ribojimus. LNK žinioms jie pasakoja, kad nelieka ir be maisto. „Mažos privačios parduotuvės sekmadieniais dirba, taigi mažuose miesteliuose ar didmiesčiuose visada turime prieigą prie tokių parduotuvių, jei ištinka nelaimė. Tai ribota, bet įmanoma“, – teigė projektų vadovas Varšuvoje Andrzejus Dudzikas.

„Galima apsipirkti ir kitomis dienomis, nors, tiesą sakant, ribojimas paveikė tik didžiuosius tinklus, o mažos parduotuvės vis tiek rado būdų veikti“, – antrino ir Varšuvoje dirbantis sistemos analitikas Mateuszas Rutkowski.

Prekybos centrai sekmadieniais nedirba ir kitose Europos valstybėse – Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Norvegijoje ir Graikijoje.