Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai ketvirtadienį atvyko į Libiją pasveikinti naujųjų šios šalies vadovų, kuriems jie padėjo iškilti į valdžią.

Tačiau šeimos, bėgančios iš nuverstam Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi ištikimų pajėgų tebekontroliuojamų miestų, primena, jog taika šioje šalyje dar nepasiekta.

Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy ir Britanijos premjerui Davidui Cameronui ši kelionė yra pergalės žygis: nepaisydami kritikų savo šalyse, jiedu vadovavo NATO bombardavimo kampanijai, kuri padėjo iškovoti pergalę sukilėlių pajėgoms, praeitą mėnesį nuvertusioms 42 metus trukusį M.Kadhafi režimą.

Abiejų lyderių atstovai Paryžiuje ir Londone pranešė, kad N.Sarkozy ir D.Cameronas atvyko į Tripolį, kuriame imtasi griežtų saugumo priemonių. D.Camerono biuras nurodė, kad jiedu susitiks su Libijos lyderiais, o po spaudos konferencijos išskris į Bengazį.

Abu lyderiai yra populiarūs Libijos miestuose, kur ant sienų nemažai užrašų „Merci, Sarkozy“ ir „Ačiū, Britanija“. Tikėtina, kad jiedu galai tikėtis politinių dividendų iš šios kampanijos, kuri, regis, buvo sėkminga.

Tačiau šio vizito išvakarėse sukilėlių Laikinosios Nacionalinės Tarybos (LNT) lyderis perspėjo, jog dar laukia sunkūs mūšiai su M.Kadhafi šalininkų pajėgomis, kurios atsisakė pasiduoti.

LNT pirmininko pavaduotojas Abdel Hafizas Ghoga sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad N.Sarkozy ir D.Cameronas aplankys Tripolį ir Bengazį, kur tebedirba dalis sukilėlių vyriausybės, nors jų pajėgos užėmė sostinę prieš dagiau nei tris savaites.

Vakarų šalys ir Libijos kaimynės nekantriai laukia, kada Tripolis grįš į tarptautinę bendruomenę. Ne paskutinė tokio entuziazmo priežastis - viltys, kad Libija atnaujins pelningą naftos eksportą, įšaldytą dėl šešis mėnesius vykusio karo.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas į Libiją turėtų atvykti penktadienį. Tripolyje taip pat laukiama Egipto užsienio reikalų ministro Mohammedo Kamelo Amro. JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pavaduotojas čia buvo atvykęs trečiadienį.

Tačiau Libijos naujieji lyderiai skundžiasi, kad tarptautinė bendruomenė vangiai perduoda jiems užsienyje įšaldytas lėšas.

Tuo tarpu diplomatai nurodė, jog Didžioji Britanija trečiadienį pateikė Jungtinių Tautų (JT) Saugomo Tarybai rezoliucijos projektą, pagal kurį numatoma sušvelninti sankcijas Libijos nacionalinei naftos korporacijai (NOC) ir Centriniam bankui. Tikimasi, jog dėl šios rezoliucijos bus balsuojama dar šią savaitę.

D.Camerono biuro pranešime sakoma: „Tikimasi, kad paskelbs tolesnės Jungtinės Karalystės pagalbos paketą, siekiant paremti Libijos vadovaujamam procesui, pereinant prie laisvos, demokratinės ir visa apimančią Libiją.“

NOC valdybos pirmininkas Nouri Berouinas sakė „Reuters“, kad Libija per ateinančias dešimt dienų pradės eksportuoti žalią naftą per rytinį Tobruko uostamiestį, o per ateinančius šešis mėnesius naftos gavyba turėtų padidėti iki milijono barelių per dieną.

Tačiau nesugebėjimas sučiupti M.Kadhafi ir tevykstantys mūšiai senajam režimui ištikimų pajėgų tvirtovėse byloja, kad taiki ir klestinti Libijos ateitis toli gražu neužtikrinta.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareikalavo, kad abi konflikto pusės nutrauktų nepagrįstus žudymus ir areštus, ypač susidorojimus su Užsachario Afrikos šalių ir juodaodžiais Libijos piliečiais, kuriuos daugelis kaltina kovusis M.Kadhafi pusėje.