Po trejų metų nuskambėjo nuosprendis T. Dobrovolskio žudikui

Pavyko nustatyti įvykio aplinkybes

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis sako, kad nors kaltinamieji kompozitoriaus T. Dobrovolskio nužudymo byloje nedavė nuoširdžių parodymų apie konfliktą prie baro, pavyko nustatyti įvykio aplinkybes.

Pasak teisėjo, vilnietis buvo užpultas ir sužalotas kaip eilinis baro lankytojas, jo vietoje galėjo nukentėti bet kas kitas.

„Tikro nuoširdumo neišgirdome, niekas nepapasakojo, kas įvyko. (...) Niekas neprisipažįsta, kas sudavė lemtingą smūgį skėčiu į akį. Teismas daro išvadą, kad lemtingą dūrį sudavė K. Pociūnas. Jis atėmė iš M. Prokopo skėtį. Jis išplėšė, išlaužė iš rankų skėtį, nes jo rankena liko M. Prokopo rankose.  Skėčiu tuoj pat suduotas smūgis šalia stovinčiam, jokiame konflikte nedalyvavusiam Tomui Dobrovolskiui. Nužudyti niekas nenorėjo, nes nebuvo jokio pagrindo – žmogus stovi su šunimi. Kodėl suduotas smūgis? Kadangi kaltinamieji vienas kitą slėpdami mums teisybės nesako, nors turbūt žino, kaip ten įvyko“,  – sakė teisėjas.

Pasak S. Lemežio, nagrinėjant bylą nustatyta, kad skėtis iš K. Pociūno rankų į kitų kaltinamųjų ar kitų asmenų rankas nepateko. Skėtis buvo ne ištrauktas, o nulaužtas ir didele jėga juo suduota. Be to, K. Pociūnas buvo aktyviausias įvykio dalyvis.

Byloje nustatyta, kad 2014 metų gruodžio 23-osios vakarą bare Vilniuje, Vingrių gatvėje, vakarą leido bare Vytenis Matulevičius, Skirmantas Jankauskas, Martynas Prokopas ir dar vienas vyras. Su jais buvo ir Ieva Dailidžionytė. Mergina buvo atsinešusi skėtį. Vėliau V. Matulevičius ir S. Jankauskas tapo kaltinamaisiais, o M. Prokopas ir I. Dailidžionytė – liudytojais.

Vyrai gurkšnojo alų, politikavo apie Rusiją. Tame bare buvo ir Mindaugas Šulinskas, Andrejus Karačiūnas, pastarasis buvo stipriai išgėręs. Jie byloje pripažinti nukentėjusiais.

Pasakodamas įvykio eigą teisėjas S. Lemežis tvirtino, kad M. Šulinskas neprašomas įsiterpė į pokalbius.

„M. Šulinskas įsiterpė, prasideda ginčas: kas ką myli, vyksta ginčas, net ne konfliktas. Vienam vienos valstybės vadovas patinka, kitam – kitos. Kai kurie pasikarščiuoja, tąkart S. Jankauskas nuramino visus“, – tvirtino S. Lemežis.

Bylos duomenimis, tada į barą įėjo T. Dobrovolskis, pasak teisėjo, eilinis baro lankytojas. Jis bendravo su M. Šulinsku ir A. Karačiūnu. Vyras pasakė, kad į politinius klausimus nesikiša, jie jam neįdomūs ir jis net nesiginčijo su kompanijomis.

Po to vyrai išėjo į lauką, stovėjo šalia baro, rūkė, gėrė alų.

Pasak teisėjo, V. Matulevičius sumanė, kad kilo pavojus, nors teismas nustatė, kad jokio pavojaus nebuvo. Vaikinas paskambino ir pasakė draugams, kad kažkas čia gali būti. Tie draugai vakarojo kitose Vilniaus baruose. Vėliau į barą atėjo Karolis Pociūnas, Paulius Leščinskas, Audrius Šalna ir Edgaras Petraševičus.

„Pasakoma, kad yra prieš valstybę nusiteikusių asmenų: ateikite į pagalbą. Ateina keturi asmenys, jie nesiaiškina, kas įvyko. Muštynių jokių neįvyko – įvyko ten stovėjusių žmonių užpuolimas ir jų mušimas. Grėsmės nebuvo jokios. Pirmas nukentėjo iš tos pusės, kurie išsikvietė pagalbos asmuo, tai M. Prokopas. Jis tuo metu turėjo I. Dailidžionytės skėtį“, – apie įvykių eigą pasakojo teisėjas.

Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad kompozitoriui skėčiu žaizda padaryta kaktoje ir pradurta akis, akis pradurta labai stipriu smūgiu, jau šio sužalojimo metu buvo mažai vilties, kad vyras gyvas.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį kaltu dėl nužudymo pripažino K. Pociūną ir jam skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Kiti nuteisti už sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą. Jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės jų vykdymą atidedant. 

Nukentėjusieji buvo pareiškę 2 mln. 100 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį. Teismas konstatavo, kad tokios žalos atlyginti nebūtų įmanoma, dėl to iš K. Pociūno nužudytojo artimiesiems priteisė atlyginti per 100 tūkst. eurų.

Teismas nepriteisė kompozitoriaus laidojimo išlaidų, nes nukentėjusiųjų advokatai į bylą nepateikė laidojimo išlaidas patvirtinančių dokumentų.

„Nėra buvę, kad teismas nepriteistų laidojimo išlaidų. Visas be kalbų tokiose bylose priteisiama. Nukentėjusieji turi du advokatus. Neradome jokio dokumento byloje“, – stebėjosi teisėjas S. Lemežis.

Jis teigė pasitelkęs net teismo darbuotojus, kad jie patikrintų, ar byloje tikrai nėra dokumentų apie T. Dobrovolskio laidotuves.