Teismas nusprendė toliau nagrinėti OMON vadų bylą

  • Teksto dydis:

Vilniaus apygardos teismas antradienį nusprendė toliau už akių nagrinėti buvusių Vilniaus sovietų specialiosios paskirties milicijos OMON vadų Boleslovo Makutynovičiaus ir Vladimiro Razvodovo bylą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui 1991 metais.

Teismas jau buvo apklausęs didžiąją dalį liudytojų, kai viena iš bylą nagrinėjančių teisėjų Daiva Pranytė - Zalieckienė buvo perkelta dirbti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Šioje byloje atsarginio teisėjo nebuvo, todėl į bylą paskirtas naujas teisėjas Audrius Cininas.

Pasikeitus bent vienam kolegijos teisėjui, bylos nagrinėjimas turi būti pradedamas iš naujo. Tačiau apygardos teismas nusprendė tik paskelbti jau apklaustų liudytojų parodymus, antrą kartą jie į teismą nebus kviečiami.

Be to, lapkričio pradžioje įvykusiame teismo posėdyje teismas iškėlė mintį dėl kaltinimų patikslinimo - siūlyta apsvarstyti kaltinimo pakeitimo galimybę, siekiant suderinti formuluotes su tarptautinių teisės aktų, numatančių atsakomybę už humanitarinius ir karo nusikaltimus formuluotėmis.

„Tai pasiūlyta prokurorui, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo reikalavimu, kad veikos pripažinimas nusikaltimu tarptautinėje teisėje turi būti pagrindžiamos nurodant konkrečius tarptautinės teisės šaltinius“, - paskelbė teismas.

Prokuroras Alvydas Valiukevičius nurodė, kad toks kaltinimo ir tarptautinių teisės normų formalumų suderinimas nereikalingas. Mat Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, o 103-iasis - už tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimu. Visi šie nusikaltimai Baudžiamajame kodekse patenka į Nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų skyrių.

Antradienį teismas paskelbė, kad tęs bylos nagrinėjimą nesvarstant bylos grąžinimo prokurorui, nes tokio sprendimo motyvai gali atskleisti teismo poziciją dėl kaltinimo turinio ir sukelti abejonių teismo šališkumu.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas gruodį.

Šią bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti balandžio 3 dieną. Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad Rusijoje esantys įtariamieji vengia atvykti į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, todėl nagrinėjimas vyks jiems nedalyvaujant.

Kaltinamiesiems atstovauja du Lietuvos valstybės paskirti advokatai.

Kaltinamajame akte rašoma, kad Švenčionių rajone 1957 metais gimęs B.Makutynovičius 1991 metais rėmė Rusijos agresiją prieš Lietuvą, rėmė represines struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti valstybines įstaigas.

„Siekė sutrikdyti valstybinių institucijų veikla, įsakė būrio nariams, kuriems vadovavo Eduardas Petrauskas, panaudoti teroro ir bauginimo priemones prieš Muitinės departamento pareigūnus“, - paskelbė prokuroras.

Prokuroras paskelbė, kad 1991 metų kovą Vilniuje omonininkai užpuolė tuometinį Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir su juo vykusį Vaclovą Jezerską. Iš jų atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai - pistoletai ir lygiavamzdis šautuvas. Po to A.Butkevičius ir V.Jezerskas buvo neteisėtai sulaikyti bei nugabenti į OMON užgrobtą tuometinį Policijos akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti.

Kaltinamajame akte taip pat rašoma, kad 1991 metais Lavoriškių poste buvo užpulti tarnybines pareigas einantys Lietuvos pareigūnai. Automatais ginkluoti omonininkai šaudė iš automato į muitinės patalpas, stumdė automato buožėmis Lietuvos muitininkus, suduodami į įvairias kūno vietas.

Omonininkai taip pat užpuldavo policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.

Teisėsauga nustatė, kad užpuldinėti ir tuometinės greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai, iš jų buvo atimami automatai. Omonininkai taip pat baugino ir naudojo teroro priemones prieš Krašto apsaugos departamento pareigūnus - Vilniuje iš automatų šaudė į jų automobilus, persekiojo iki Pylimo gatvės. Per incidentą vienam Krašto apsaugos departamento pareigūnui buvo peršautos abi kojos.

B.Makutynovičius ir V.Razvodovas kaltinami nuo 1991 metų sausio iki rugpjūčio 11 kartų organizavę ir vykdę bauginimo ir teroro priemones prieš Lietuvos pasienio, muitinės, Krašto apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, Valstybinio telefono ir telegrafo centro darbuotojus.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.

Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Hagos teismas

 Hagos teismas portretas
LR BK 100 str. 1d ir 2d. bus taikoma okupantu MVD NKVD Kauno rajono milicijos vyr. ltn. M. Gorbaciov, kuris 1984 m seke zmones ir perdave surasyta informacija kgb,
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių