Jaunos merginos gyvybę nusinešusi nelaimė įvyko prieš 12 dienų. Automobilis netikėtai užlėkė ant šaligatvio, rėžėsi į dvi prie pat stotelės stovinčias ar einančias merginas.
Viena jų – iš Kaišiadorių kilusi Vytauto Didžiojo Universiteto studentė žuvo iš karto, kita, lūžus kojai, atsidūrė ligoninėje.
Dar kelias dešimtis metrų nuvažiavusį automobilį sustabdė tik medis. Prokurorai vairuotojui pateikė įtarimus – jam gresia iki septynių metų nelaisvės. Taip pat neleidžiama išvykti iš Lietuvos, sustabdytas leidimas vairuoti automobilį.
„Šiuo metu intensyviai yra atliekami tyrimo veiksmai, tame tarpe ir liudytojų apklausos, renkami kiti tyrimui reikšmingi duomenys, sprendžiama dėl ekspertizių skyrimo tikslingumo“, – pranešė Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
O ekspertizių, pasak teisininkų, tikrai reikės. Iš karto po nelaimės pasipylė kalbos, kad merginą pražudžiusį vyrą ištiko epilepsijos priepuolis. Ar jis išties sirgo epilepsija, informacija neteikiama dėl asmens duomenų apsaugos. Po avarijos vyras policijai skundėsi pablogėjusia sveikata.
„Tokiais atvejais, kai iš tikrųjų asmuo neturėjo jokių medicininių įrašų, kad sirgo tam tikra liga ir tarkime visiškai netikėtai nutiko tam tikras sveikatos pablogėjimas, tai atsakomybė jam neturėtų kilti“, – teigė MRU lektorius, advokatas Linas Žalnieriūnas.
Pasak teisininkų, visai kitaip teismas pažiūrėtų jei ligą vairuotojas bandė nuslėpti.
„Jeigu žinojo, kad serga, pavyzdžiui, epilepsija ir nuslėpė, jog ištinka priepuoliai, tada jis bus traukiamas atsakomybėn bendra tvarka. Jeigu bus nustatyta, kad būtent dėl tos ligos, dėl priepuolio tai ir nutiko“, – aiškino advokatas Augustinas Vaičiūnas.
Atsirūgtų ir leidimą vairuoti epileptikui, pavyzdžiui, už kyšį suteikusiems medikams.
„Dėl neatsargumo ar piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar yra korupcijos požymių. Be abejo, tai taip pat sudomintų ikiteisminį tyrimą ir tai turėtų būti aiškinamasi“, – akcentavo advokatas Tomas Januškevičius.
Kol nėra ekspertizės, variantų gali būti begalė. Epilepsija sergantiems vairuoti galima. Tiesa, ne visiems – yra tam tikrų sąlygų.
„Jeigu žmogus vairuoja lengvąją transporto priemonę, pirmos grupės, tai nėra vairuotojas profesionalas, tai turi būti mažiausiai vieneri metai praėję be priepuolių. Tada jau gydytojas neurologas gali spręsti dėl vairavimo“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Kristina Jokimaitė.
Advokatai neatmeta, kad dažnas siekdamas išvengti bausmės gali ir pagudrauti. Pavyzdžiui, važiuojant užsižiūrėti į telefoną, prarasti automobilio kontrolę, užmušti žmogų, o tada imti pasakoti, kad tiesiog aptemo akyse.
„Vien tokio pasakymo, kad vairavau ir kažkas negerai pasidarė, praradau sąmonę – neužtenka. Turės įrodinėti, kad iš tikrųjų buvo kažkoks sveikatos sutrikimas“, – sakė L. Žalnieriūnas.
Medicina toli pažengusi, todėl meluoti nepatariama. Be to, už melą kaip tik galima sulaukti griežtesnės bausmės.
„Vien tik pasakymas, kad man sutriko sveikata, galbūt žmogui pradžiai ir gali atrodyti puiki gynybos poziciją, bet tyrimo eigoje tai dažniausiai subliūkšta. Žmogaus padėtis pasunkėja“, – tikino T. Januškevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau kaltas vairuotojas, ar jam iš tiesų galėjo pablogėti sveikata sprendžiama ne tik iš medikų ekspertizių. Bus surinkta detali informacija kaip automobilis važiavo iki nelaimės.
„Ar ji judėjo kažkaip chaotiškai ir iš anksto buvo net plika akimi matoma, kad ji jau kurį laiką yra nevaldoma, ar akivaizdžiai buvo matoma, kad nardo tarp automobilių dideliu greičiu. Yra daug dedamųjų, kurios yra vertinamos“, – kalbėjo A. Vaičiūnas.
Kiek dėl pablogėjusios sveikatos įvyksta avarijų, statistikos nėra. Tačiau įvykiai nėra dažni. Kontrolė griežta.
Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad sergantiems įvairiomis ligomis medicininės pažymos dažnai galioja žymiai trumpiau nei sveikiems.
(be temos)