J. Melio ir M. Golovatovo advokatas žada skųsti teismo sprendimą

Sausio 13-osios byloje nuteistų Jurijaus Melio ir Michailo Golovatovo advokatas Ryšardas Burda žada skųsti trečiadienį priimtą nuosprendį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir, jei prireiks, Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Mano galva, mes be abejo skųsime Aukščiausiajam Teismui, eisime toliau, iki Strasbūro ir pasižiūrėsime, kaip kitos instancijos nagrinės“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė jis.

Jis teigė matantis perspektyvų šios bylos nagrinėjimui ir aiškino, kad nuosprendį priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas padarė loginių klaidų.

„Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas, atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet ta logika remiasi klaidingu požiuriu, kad apskritai galėjo būti veika kvalifikuota pagal 2011 metų nusikaltimus žmoniškumui“, – kalbėjo advokatas.

Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas, atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet ta logika remiasi klaidingu požiuriu, kad apskritai galėjo būti veika kvalifikuota pagal 2011 metų nusikaltimus žmoniškumui.

„Loginę klaidą apskritai daro mūsų teismai, aiškindami, kad 1946 metų Niurnbergo procesas yra taikytinas ir 1991 metų įvykiams, arba netgi tie patys principai automatiškai gali būti perkeliami, nors sudėtys arba elementai yra visiškai nauji“, – teigė R. Burda.

Jis taip pat pabrėžė, kad nuteistieji buvo vertinami ne pagal 1991 metais galiojusį Baudžiamąjį kodeksą, bet pagal 2011 metais priimtas jo pataisas, o tai prieštarauja įvairiems tarptautiniams statutams, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai.

„Bendrauju su Golovatovu, jis neigiamai vertina šitą situaciją. Lygiai taip pat neigiamai vertina ir Jurijus Melis. Jis, matydamas ir prognozuodamas, kad visgi ne jo naudai bus priimtas sprendimas, atsisakė dalyvauti teismo posėdyje“, – sakė gynėjas.

R. Burda paminėjo ir kitą nuteistąjį šioje byloje – Genadijų Ivanovą.

„Būtų galima iškart pasakyti, kad teismas neatsakė į klausimą, kokiu būdu sėdint ant tanko kaip ant arklio galima vadovauti keturiems tankams. Ir tokiu būdu priskyrė jį prie vadovų, kai sąrašuose jo apskritai nebuvo“, – sakė jis.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė iš dalies patenkinęs prokurorų ir nukentėjusiųjų skundus bei pakeitęs bausmes 16 iš 67 nuteistųjų Sausio 13-osios byloje.

Dviem nuteistiesiems bausmės sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos, tarp jų ir J. Melis su G. Ivanovu.

Bylą nagrinėjusiai kolegijai pirmininkavęs teisėjas Ernestas Rimšelis pažymėjo, kad šiems – tankų grupei ir tankui vadovavusiems – nuteistiesiems buvo skirtos švelnesnės bausmės, nei eiliniams tuose pačiuose tankuose buvusiems taikytojams ar vairuotojams.

J. Meliui anksčiau skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę Apeliacinis teismas sugriežtino trejais metais ir skyrė dešimties metų laisvės atėmimą.

Į J. Meliui skirtos bausmės terminą teismas įskaičiavo ir septynerius metus, kuriuos jis praleido suimtas ir savo noru atlikdamas dar neįsiteisėjusią anksčiau skirtą bausmę, tad jam reikės atlikti dar beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės.

G. Ivanovui anksčiau skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė buvo sugriežtinta vieneriais metais. Lietuvoje taip pat esantis nuteistasis sprendimo iki šiol laukė laisvėje.

Apeliacinio teismo sprendimu pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys iš nuteistųjų dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

2019 metų kovo 27 dieną Vilniaus apygardos teismas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuteisė 67 asmenis.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių