Į painų sukčiavimo tinklą buvo įtraukta ir įmonė, tvarkiusi Gedimino kalną

FNTT duomenimis, bendrininkų grupė galėjo neapskaityti daugiau nei 1,5 mln. eurų ir į valstybės biudžetą nesumokėti 600 tūkst. eurų.

Tarnybos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė BNS sakė, kad į šį tyrimą patenka ir sostinės Gedimino kalną su nelegalių darbininkų iš Ukrainos ir Baltarusijos pagalba rekonstravusi įmonė, apie kurią buvo pranešta praėjusią savaitę.

Pirminiais duomenimis, į sudėtingą sukčiavimo schemą galėjo būti įtraukta apie 30 statybos bendrovių. Tyrimo duomenimis, tarp dešimties bendrininkų grupės narių yra asmenų, kurie anksčiau jau buvo teisti už finansinius nusikaltimus.

Gerai išmanydami statybų sektoriaus specifiką, įtariamieji mokesčių vengimo schemoje naudojo keletą būdų, kaip nuslėpti vykdomos nusikalstamos veikos milijoninį mastą, teigia teisėsauga.

Vienas iš apgaulės būdų – kai už neegzistuojančias prekes išrašytos sąskaitos faktūros, nežinant jose nurodytam pardavėjui, įtraukiamos į įtariamųjų kontroliuojamų statybų bendrovių buhalterinę apskaitą.

Kitais atvejais buvo sukuriamas sudėtingas ir painus mokestinio sukčiavimo modelis. Įtariama, kad steigiant veiklos nevykdančias bendroves, galėjo būti klastojamos sąskaitos faktūros apie tariamai atliekamus statybos darbus, konsultavimo, projektavimo, pakavimo paslaugas ar parduodamas statybines medžiagas.

Neretai minėtų bendrovių vadovais už tam tikrą mokestį tapdavo Ukrainos piliečiai ar Lietuvoje gyvenantys asocialūs asmenys.

Atskleistas ir toks modelis, kai naujai įsteigtos bendrovės perimdavo įtariamųjų įmonių mokestinę naštą, tačiau mokesčių nemokėjo. Tokiose bendrovėse buvo įdarbinami statybininkai, išrašomos sąskaitos faktūros įtariamųjų įmonėms, tačiau jokia informacija nebuvo teikiama mokesčių administratoriui ir nesumokėti privalomi mokesčiai.

FNTT duomenimis, bendrovėse galėjo dirbti nelegalūs darbuotojai ir gauti už tai nelegalų atlyginimą. Kai kurios iš šių bendrovių dalyvaudavo valstybiniuose konkursuose ir atlikdavo subrangos darbus dideliuose statybos objektuose.

Vienas iš paminėtų pavyzdžių – Gedimino kalno rekonstrukcijos darbus atliekantys subrangovai, kurių bendrovėje nelegaliai dirbo statybininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos.

FNTT tyrėjai atliko 30 kratų Vilniuje, surinko tyrimui reikšmingus dokumentus, juodraštinius užrašus, surasta daugiau kaip 75 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Be to, kratų metu rasta narkotikų ir nelegaliai laikytas mažo kalibro šaunamasis ginklas.

Teisėsauga laikinai apribojo įtariamųjų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia beveik 400 tūkst. eurų.