Tadžikistanas – ne ta šalis, į kurią nelegalius migrantus būtų sudėtinga grąžinti. Ne kaip, pavyzdžiui, Irakas. Tadžikistanas savus pasiima. Sutinka priimti ir tadžiką, kuris turi dvigubą – Tadžikistano ir Rusijos – pilietybę. Bet pačiai Lietuvai jo niekaip nepavyksta ten išsiųsti.
„Šita istorija labai ilga – prasidėjo nuo 2019-ųjų metų“, – sakė pasieniečių vado pavaduotojas Donatas Škarnulis.
Valstybės saugumo departamentas šį tadžiką pripažino keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui. Įtariama, kad jis buvo išvykęs į Siriją ir ten prisijungė prie ISIS teroristų.
„Ne šiaip sau prieglobsčio prašytojas, o asmuo, kuris kelia rimtą, realią grėsmę valstybės saugumui. Tai pagrindžia neabejotini faktai, kuriuos patvirtina ne viena institucija, o kelios. Grėsmė nėra kažkokia galima ar numatoma – ji reali“, – pabrėžė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Tadžikas bent du kartus buvo išvykęs į Vokietiją. Bet Vokietija dėl tų pačių priežasčių – sąsajų su teroristais – jo nebeįsileido ir parsiuntė atgal į Lietuvą.
„Mes turėdavome vėl nagrinėti pakartotinius prieglobsčio prašymus“, – aiškino E. Gudzinskaitė.
O kai tadžiko prieglobsčio prašymas išnagrinėjamas, migrantas vis pateikia naują prašymą. Iš viso prieglobsčio siekė jau penkis kartus.
Tuo tarpu grėsmę keliantis migrantas – nė nesulaikytas.
„Mes kreipėmės dėl sulaikymo. Ilgą laiką jis buvo taikomas. Paskui teismas pritaikė kitas alternatyvias priemones. Šiuo metu asmuo yra Lietuvoje“, – kalbėjo D. Škarnulis.
Jis gali vaikščioti bet kur. Išeina, kad net kelios valstybės institucijos galynėjasi su vienu tadžiku, bet neįveikia.
„Dedame visas pastangas, kiek leidžia mums teisės aktai. Bet yra dar ir teisminė grandis“, – pabrėžė E. Gudzinskaitė.
Ar Migracijos departamento sprendimą vykdyti, ar jį stabdyti – sprendžia teismas. Šio tadžiko išsiuntimą stabdo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. LNK žinios pasiteiravo: kodėl teisėjai į šį atvejį neatsižvelgia iš esmės – tai yra, kad asmuo kelia grėsmę Lietuvai, kad saugumas jį sieja su teroristais.
Atsakyti teismo pirmininkė Skirgailė Žalimienė laiko nerado. Cituojame teismo poziciją raštu.
„Priemonės, kuriomis laikinai sustabdomas asmens išsiuntimas, nėra galutinė bylos baigtis. Tai tik tarpinė procesinė priemonė, užtikrinanti, kad galutinis sprendimas būtų priimtas nepažeidžiant nei valstybės saugumo interesų, nei žmogaus teisių apsaugos standartų.
Teismas nereiškia išankstinės nuomonės dėl konkrečių institucijų vertinimų ar asmens keliamo pavojaus – šie klausimai yra iš esmės nagrinėjami bylos procese“, – rašė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ten, kur neteisėti migrantai, ten atskuba Laurynas Kasčiūnas. Prisidėti siūlosi ir dabar. Esą tai rodo, kad sistema bejėgė.
„Galiu nuvežti iki sienos kažkur, jeigu reikia. Tiesiog pasakykite“, – ironizavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, akivaizdu – esame teismų praktikos įkaitai.
„Ryšys su Rusija, Rusijos pilietis, teroristas Islamo. Kokį dar geresnį paketą sukursi nacionalinio saugumo požiūriu? Galbūt norėsime pasikalbėti su teismų vadovais apie praktikas, nes tai jau nacionalinio saugumo klausimas. Čia nebe žmogaus teisių klausimas, o nacionalinio saugumo klausimas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, tokių atvejų labai lengvai gali atsirasti ir daugiau, nes migrantai juos išgirsta ir išmoksta piktnaudžiauti procedūromis.
(be temos)
(be temos)