Teisėja Giedrė Maslauskaitė ketvirtadienį per posėdį paskelbė, kad kaltinamosios buvo prašoma pateikti neatvykimą į posėdžius dėl ligos pateisinančius dokumentus, teismas taip pat siuntė šaukimus į posėdį, priminimą, kad ji turi teisę turėti gynėją. Su E. Švenčioniene buvo bandoma susisiekti ir elektroniniu paštu, bendrauta telefonu.

Kaltinamajai dokumentai buvo siunčiami ir į Kauną, ir  deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nė vienos pašto siuntos kaltinamoji neatsiėmė.

„Kaltinamoji nuo vasario 14 dienos buvo kviečiama atsiimti siuntos, tačiau to nepadarė iki šiol“, – sakė teisėja G. Maslauskaitė. E. Švenčionienė teismui yra pranešusi, kad serga, tačiau nepateikė įstatymu numatytų tai pagrindžiančių dokumentų.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Šarūnas Šimonis pasiūlė „apsišarvuoti kantrybe“ ir palaukti po savaitės įvyksiančio kito posėdžio.

„Be kaltinamosios nagrinėti negalime. Man žinoma, kad ne tik mūsų byloje ji  praneša, kad serga, bet ir toje byloje, kur nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, ji pateikusi biuletenį. Mes turime dar vieną teismo posėdį, numatytas vasario 27 dieną. Siūlau dar kartą apsišarvuoti kantrybe ir nepriimti nutarties dėl kaltinamosios atvesdinimo į posėdį. Siūlau dar kartą išsiųsti raštą atvykti į vasario 27 dienos posėdį. Ir dar kartą priminti, kad pateiktų medicininius dokumentus. Jeigu ir vasario 27 dieną ji nebus teismo salėje, nebus duomenų, kad serga toliau, tik tada siūlau atvesdinti į posėdį“, – sakė prokuroras Š. Šimonis.

Teisėja G. Maslauskaitė sakė, kad yra duomenų, jog E. Švenčionienė serga, atsižvelgta, kad prieš kiekvieną posėdį ji apie tai informuoja. Apie už savaitės vyksiantį posėdį ir reikalingus dokumentus teismas bandys jai priminti telefonu, elektroniniu paštu ir dar kartą išsiųs registruotą pašto siuntą, visais nurodytais būdais taip pat informuos apie jos pareigą pateisinti neatvykimą į posėdžius.

Siekdama paspartinti bylos nagrinėjimą, teisėja suplanavo posėdžius kovo 12 dieną, kovo 20 ir balandžio 1 dienomis.

Posėdyje taip pat buvo svarstoma, ar galėtų E. Švenčionienė savo bylos nagrinėjime dalyvauti nuotoliniu būdu.

ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas dar nagrinėja baudžiamąją bylą dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams. Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.

Šios bylos teismui nepavyksta tęsti nuo pernai lapkričio, todėl į kovo 13 dienos posėdį teisėjas Mindaugas Povilanskas nusprendė kaltinamąją E. Švenčionienę atvesdinti.

Kai asmuo kviečiamas neatvyksta į teismą, policija vyksta į jo gyvenamąją vietą ir bendrauja su asmeniu, primena pareigą atvykti šaukiamam į teismą.

Pagal galiojančią tvarką asmuo, dėl sveikatos būklės neatvykęs į teismą, turi pateikti nustatytos formos pažymą, kad dėl sveikatos būklės negali dalyvauti apklausoje, teismo posėdyje ar pan. Įprastinis nedarbingumo pažymėjimas tokiu pilnai pateisinančiu dokumentu nelaikomas, todėl įstatyme numatytų dokumentų teismai ir pareikalavo iš E. Švenčionienės.

ELTA primena, kad pernai rudenį prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje E. Švenčionienė kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, šiurkščiu menkinimu SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus.

Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių metų liepos 31 d., minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, E. Švenčionienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, šiurkščiai menkinantį įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir Lietuvos teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus, ir taip įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeisto kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.

„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle tada rašė E. Švenčionienė.

1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos Respublikos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.

Reaguojant į socialiniame tinkle „Facebook“ E. Švenčionienės paskyroje paskelbtą, šį nusikaltimą, įtariama, šiurkščiai menkinantį įrašą, generalinės prokurorės iniciatyva buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Jį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Baudžiamajame kodekse griežčiausia už šį nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 2 metų.

Pati E. Švenčionienė anksčiau Eltai sakė, kad susipažino su šios baudžiamosios bylos medžiaga. Ji teigė atsisakiusi duoti parodymus ir tvirtino, kad prieš teismą stos be advokato.

„Aš buvau supažindinta su byla, kuri pradėta dėl trijų eilučių apie mano abejones dėl Medininkų, byla bus perduota teismui. Valstybė neturi ką veikti ir kiekvieno žmogaus mintis nori kontroliuoti. Kenedį (1963 m. nužudytas JAV prezidentas Johnas F. Kennedy – ELTA) nužudė labai seniai, bet amerikiečiai iki šiol vis dar diskutuoja dėl nužudymo priežasčių, tai Lietuvoje to daryti negalima“, – Eltai anksčiau kalbėjo E. Švenčionienė.

„Labai nesigilinau į bylą, nematau reikalo gilintis, jeigu žmonės padarė keletą tomų iš trijų sakinių. Aš nedaviau parodymų, aš duoti parodymus duoti atsisakiau. Aš parašiau tai, kas man kelia abejonių, jeigu pagal tai galima kelti bylas. Po tuo postu dar yra 300 komentarų, tai yra tiek abejojančių žmonių. Tai mes visi turim sėdėti teisme?“ – sakė E. Švenčionienė.