Daugiabučio rūsio bendrose patalpose Vilniuje rasta apie 5 kilogramai gyvsidabrio

Tai BNS pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Pranešimas apie rastą pavojingą metalą Naugarduko gatvėje buvo gautas 8.47 valandą.

Kaip BNS teigė E. Zdanevičienė, gavus pirminį pranešimą apie nemažą kiekį išsiliejusio gyvsidabrio, į vietą atvykę ugniagesiai prie įėjimo į rūsį 40 kv. metrų plote iš pradžių rado apie 10 gramų šio metalo, vėliau rūsio bendro naudojimo patalpoje jo rasta daug daugiau.

Apie įvykį pranešta Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Atvykę jie matavo taršą rūsio patalpose, laiptinėje, taip pat pirmame ir antrame aukštuose esančiuose butuose.

„NVSC Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai jau išvyko į įvykio vietą. Atlikus išsamesnius gyvenamosios aplinkos oro taršos gyvsidabriu matavimus, paaiškės, ar būtinos papildomos pastato demerkurizacijos (gyvsidabrio ir jo garų pašalinimo) ir gyventojų apsaugos priemonės“, – skelbia centras.

Surinkus išsiliejusį gyvsidabrį, buvo matuojama jo garų koncentracija ore. Ugniagesiai įvykio vietoje taip pat patikrino namo laiptinę, joje gyvsidabrio garų koncentracija normos neviršijo, tačiau tarša šiuo metalu nustatyta viename iš butų.

„Buto gyventojams buvo nurodyta išeiti iš patalpų“, – BNS sakė E. Zdanevičienė.

Ugniagesių duomenimis, šio buto gyventojas galėjo išlieti talpą, jie ketino patikrinti butą, bet jame buvęs vyras ugniagesių neįsileido. Į patalpas ugniagesiams gelbėtojams pavyko patekti tik iškvietus policiją, padedant pareigūnams.

Dėl įvykio gyventojai nebuvo evakuoti, kadangi į rūsį ir į laiptinę iš lauko patenkama per atskirus įėjimus.

Įvykio vietoje iki šiol dirba štabo automobilis, automobilinė cisterna ir cheminių gelbėjimo darbų automobilis.

Gyvsidabris yra sidabriškai baltas blizgantis skystas metalas. Patekęs į organizmą gyvsidabris kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse, raumenyse, kauluose ir trikdo jų funkcijas, sukelia kepenų atrofiją, inkstų kanalėlių nekrozę, slopina aminorūgščių sintezę, kalcio apykaitą, seleno įsavinimą.