Buvusio politiko skundą trečiadienį išnagrinėjo Apeliacinis teismas. Rugsėjį teismas skelbs, ar Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo S. Popovui skirta 15 tūkst. eurų bauda, jis įpareigotas savivaldybei grąžinti išmoką, kuri buvo panaudota minėtų patalpų fiktyviai nuomai, buvo pagrįstas.

Nesutikdamas su šiuo nuosprendžiu, S. Popovas jį apskundė ir siekia išteisinimo aukštesnės instancijos teisme.

Skunde Apeliaciniam teismui nuteistasis nurodo, kad yra auka šiame procese, tokios bylos atsirado po vieno žurnalisto pranešimo. Anot jo, taip formuojama nuomonė prieš demokratiškai išrinktus politikus, o jis pats tapo Aukštaičių gatvės, kur nuomojosi buvusią skydinę, vietinių santykių aiškinimosi įkaitu.  

„Aš pagal išsilavinimą esu teisininkas, nepraradau kvalifikacijos iki šiol. Bylos kuriamos dirbtinai, gal koks politinis užsakymas? Tokios bylos negali atsirasti visai, labai stipriai kenkia demokratinei santvarkai, teisėsauga peržengė savo ribas. Neturi būti konflikto tarp valdžios šakų. Manau, kad teisėtvarkos būdu turi būti išspręsta“, – per Apeliacinio teismo posėdį kalbėjo S. Popovas.

Nebuvo langų, kanalizacijos, vandentiekio, patalpos nebuvo pritaikytos ir ganėtinai apleistos, šios patalpos buvo nenaudojamos.

Prokurorė teigė, kad S. Popovas patalpomis nesinaudojo

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybės savivaldybių tarybų narių, pasisavintos lėšos išieškomos baudžiamajame ir civiliniuose procesuose.

S. Popovas yra sakęs, kad daugiau nei 12 kvadratų patalpas Vilniuje, Paupio rajone, Aukštaičių gatvėje, išsinuomojo, norėdamas ruoštis tarybos nario posėdžiams, o į nuotolinius posėdžius jungdavosi iš nuomojamo buto.

Tuo metu prokuratūra sako, kad tarybos narys jau prieš nuomodamasis patalpas jau žinojo, kad realiai jose jokios veiklos nevykdys. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Jūratė Karčinskienė Apeliacinio teismo prašė nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

„Patalpomis realiai nesinaudojo, S. Popovo parodymai paneigti“, – sakė ji.

S. Popovas sako skunde teigė, kad nepagrįstai Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad patalpa nebuvo netinkama darbui.

„Tokia išvada nepagrįsta, laisvas nuomininko apsisprendimo klausimas. Vanduo ir kanalizacija nebuvo kliūtis, kabinetas tinkamas, nuomos kaina tiko, nelinkęs buvau išlaidauti, dviračiu atvykdavau savaitgaliais, vakarais, kad pasiruoščiau posėdžiui, nebuvo triukšmo. Kodėl patalpa buvo tinkama komendanto veiklai, o netinkama tarybos nario?“, – stebėjosi buvęs politikas.

Jis aiškino, kad jam nereikėjo prabangių baldų, nes tai būtų padidinę nuomos kainą. Jis atkreipė dėmesį, kad pati Vilniaus miesto savivaldybė ieškinio dėl patalpų nuomos nepareiškė ir pretenzijų dėl sumokėtų 7,4 tūkst. eurų jam neturėjo.  

S. Popovas pasakojo, kad jo gyvenamojoje vietoje kaimynai buvo triukšmingi, buvo sunku dirbti ir susikaupti, tačiau Vilniaus apygardos teismas šią versiją įvertino kaip gynybinę.

STT įtaria, jog buvo sudaryta fiktyvi nuomos sutartis

Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo pradėtas dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.

STT tyrėjams kilo įtarimų, kodėl tuometiniam politikui galėjo prireikti ankštos patalpos, kurioje nėra nei langų, nei sanitarinio mazgo.

Kaip skelbė ikiteisminį tyrimą atlikusi STT, tyrimo duomenimis, S. Popovas, būdamas tuometinės tarybos narys, turėjo teisę gauti išmoką biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti. 2020 m. gruodžio mėn. jis su viena privačia įmone sudarė galimai fiktyvią negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį biuro nuomai bei, siekdamas turtinės naudos, S. Popovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuo 2021 m. sausio iki 2023 m. balandžio mėn. pateikdavo finansinius dokumentus – apyskaitas už neva biuro patalpų nuomą su įrašytais, kaip įtariama, tikrovės neatitinkančiais duomenimis.

Šioje byloje apklausti liudytojai pasakojo, kad S. Popovo išsinuomota patalpa yra buvusi elektros skydinė, kiti teigė, kad tai telekomunikacijos mazgas.

Bendrijos pirmininkė teigė, kad byloje minima patalpa yra techninė patalpa-serverinė.

Patalpą išnuomojęs asmuo sakė, kad jis nežinojo, kad patalpomis domisi tarybos narys.

Pasak tuomečio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Arūno Bartkaus, visi teisme apklausti liudytojai, kurie yra namo gyventojai, teigė, kad jie nebuvo pastebėję jokių iškabų ar nuorodų apie savivaldybės atstovo veiklą.

„Nebuvo langų, kanalizacijos, vandentiekio, patalpos nebuvo pritaikytos ir ganėtinai apleistos, šios patalpos buvo nenaudojamos“, – sakė teisėjas.

Jo paskelbtame nuosprendyje buvo rašoma, kad S. Popovas nesąžiningai vykdė tarybos nario įgaliojimus, valstybės politikas suklastojo tikrus dokumentus ir įgijo turtą, piktnaudžiaudamas tarnyba, siekė turtinės naudos, sumenkino valstybės ir savivaldybės veiklą.