Skurstančių žmonių Lietuvoje kasdien daugėja. Tuo pat metu tūkstančiai tonų maisto keliauja į šiukšlių konteinerius. Ne paslaptis – daugiausia maisto išmeta didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. Vilnius – antras šiame sąraše.

Priminė senolių išmintį

"Mūsų močiutės sakydavo: duonos išmesti nevalia. Manau, dabar pats tinkamiausias metas prisiminti šio posakio prasmę", – spaudos konferencijoje Pasaulinės maisto dienos proga sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Melianas.

Atlikti tyrimai parodė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose šeimos vidutiniškai išmeta 14 proc. maisto – tokio kiekio užtektų visiems badaujantiems Afrikoje išmaitinti. Lietuvoje skaičiai taip pat įspūdingi. Vien prekybos centrai per metus naikina ne mažiau nei 4300 t maisto produktų, kurie dar būtų tinkami naudoti. Per mėnesį jais būtų galima pamaitinti apie 60 tūkst. skurstančių.

Produktai naudojami neefektyviai

Ši problema dabar itin aktuali. "Maisto banko" duomenimis, Lietuvoje dabar yra daugiau nei 160 tūkst. skurstančių asmenų. Prognozuojama, kad kitais metais, sunkmečiui pasiekus piką, jų bus apie 440 tūkst. "Svarbiausia, kad maisto tikrai yra, bet mes jo nepanaudojame efektyviai", – apgailestavo labdaros organizacijos "Maisto bankas" vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Lietuviai dažniausiai išmeta pieno, mėsos, žuvies gaminių. Daugiausia maisto išmeta didesnes pajamas gaunantys ir didesniuose miestuose gyvenantys žmonės. Vyresni žmonės šaldytuvus tuština rečiau nei jaunimas.

Siekia verslo pagalbos

Dabartinis organizacijos, teikiančios maisto paramą skurstantiems, tikslas – pritraukti kuo daugiau bendradarbiaujančių įmonių. 79 proc. maisto gamintojų ir prekybininkų pripažįsta, kad jų įmonėse būna maisto produktų, kurie nebetinkami prekybai (pažeista pakuotė, nusilupusi etiketė ar pan.), bet tikrai dar būtų tinkami vartoti. Šiuo metu penkios iš devyniolikos įmonių tokius produktus atiduoda labdarai.

"Kai vykdėme tyrimą, bent dešimt įmonių iš tų devyniolikos teigė, kad sutiktų atiduoti tokius produktus labdarai, taigi potencialo tikrai yra", – džiaugėsi "Maisto banko" plėtros konsultantas Vaidotas Ignius. Daugiausia maisto produktų būtų galima surinkti Kaune. Antą vietą užima Vilnius, trečią – Klaipėda.