Europos Komisija (EK) suabejojo, ar Lietuva teisėtai leido privatizuoti bendrovę VST. Ūkio ministerija per du mėnesius įpareigota pasiaiškinti dėl šios bendrovės privatizavimo aplinkybių.

EK manymu, Lietuva, leisdama privatizuoti tuometinius Vakarų skirstomuosius tinklus, pažeidė Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius laisvą kapitalo judėjimą. Daugiausiai abejonių komisijai kelia VST akcijų perleidimo procedūros. Kol kas neaišku, ar EK pradėtas tyrimas gali turėti įtakos nacionalinio investuotojo bendrovės formavimui. Naujoje bendrovėje VST tikisi gauti iki 40 proc. akcijų.
Vertybinių popierių komisija pareikalavo, kad Ūkio ministerija pradėtų tyrimą ir išsiaiškintų, kas nutekino riboto naudojimo informaciją apie trijų energetikos bendrovių akcijų įvertinimą.

Laukia paaiškinimų

Spalio pabaigoje Lietuva gavo oficialų Europos Komisijos pranešimą apie pradėtą pažeidimo procedūrą dėl energetikos bendrovės Vakarų skirstomieji tinklai (dabar VST – red. past.) privatizacijos. EK manymu, Lietuva, leisdama privatizuoti VST, pažeidė ES teisės reikalavimus, reglamentuojančius laisvą kapitalo judėjimą. Daugiausia abejonių komisijai kelia VST akcijų perleidimo procedūros.
„Lietuvai atsiųstas oficialus pranešimas, kad pradėta pažeidimo procedūra. Tai dar nėra teisminė procedūra, tai pati pirmoji stadija. Dabar Lietuva turi pateikti paaiškinimą. Paprastai tam valstybei skirta pora mėnesių“, – situaciją „Vilniaus dienai“ aiškino Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Skirgailė Žalimienė.

Gresia sankcijos

EK reikalauja atsakyti į iškilusius klausimus. S.Žalimienės teigimu, EK kelia daug klausimų dėl privatizavimo sutarties sudarymo, ar ji neprieštarauja įsteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui. Pasak jos, atsakymą rengia Ūkio ministerija. Jei ministerija nepateiktų atsakymų į iškilusius klausimus, Lietuvai grėstų EK sankcijos.
Kol kas neaišku, ar EK pradėtas tyrimas gali turėti įtakos nacionalinio investuotojo bendrovės formavimui. VST naujojoje bendrovėje tikisi gauti iki 40 proc. akcijų.
Pagal nustatytą tvarką Lietuva turės kreiptis į EK dėl formuojamo nacionalinio investuotojo ir planuojamos atominės elektrinės statybų. Kadangi šiuo metu Lietuva nėra pateikusi konkrečios informacijos apie būsimą projektą, EK kol kas neturi galimybės įvertinti, ar jis atitinka konkurencijos, branduolinės saugos ir kitus reikalavimus.

Padariniai nežinomi

S.Žalimienės teigimu, jei EK kreipėsi į Lietuvą, ji veikiausiai gavo skundą ir šiuo metu jau turi pakankamai sukaupusi informacijos apie įvykusį privatizavimą.
„EK neteikia informacijos, kokiu pagrindu inicijavo tyrimą. Paprastai būna keli šaltiniai arba konkretaus asmens skundas. Jis gali ateiti iš bet ko, kas oficialiai prisistatė. Žinoma, asmeniui pageidaujant, jis gali likti konfidencialus. Jei EK kreipėsi į valstybę, vadinasi, jai kilo konkrečių įtarimų“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, jei Lietuvai nepavyktų pasiaiškinti ir būtų suformuota byla teismui, jis baigtųsi sprendimu, kuris konstatuotų, ar pažeidimas buvo, ar ne. Jei Europos Teisingumo Teismas pripažintų, kad valstybė pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisę, būtų pagrindas kreiptis dėl galimo žalos atlyginimo, privatizavimo rezultatų atšaukimo ir pan.

Teismo gali nepasiekti

Pašnekovė nesiėmė prognozuoti tyrimo eigos ir baigties. Pasak jos, paprastai tik 10 proc. pradėtų pažeidimo procedūrų pasiekia teismą.
„Paprastai valstybė pasiaiškina ir pažeidimo nagrinėjimas nutraukiamas. Dar visos medžiagos neskaičiau, manau, kad įtikinsime komisiją, juolab kad privatizavimas vyko iki šalies stojimo į ES“, – vylėsi Europos teisės departamento specialistė.

Įspėjo Vyriausybę

Algirdo Brazausko vadovaujamą Vyriausybę apie galimas grėsmes privatizuojant energetikos įmones įspėjo tuometinė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė. Dar Vyriausybei svarstant energetikos įmonių privatizavimo programas ji pareiškė, kad skirtingų sąlygų vietos ir užsienio investuotojams sudarymas gali prieštarauti Lietuvos susitarimams su ES, reikalaujantiems užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą iki tol, kai Lietuva taps ES nare. Vėliau D.Grybauskaitė susilaikė, kai dauguma Vyriausybės narių balsavo už energetikos bendrovių privatizavimą.

Kėlė abejonių

2003 m. įvykusi Vakarų skirstomųjų tinklų privatizacija dar anuomet sukėlė nemažai abejonių. Auditą Valstybės kontrolė pernai kovą ė, kad Vakarų skirstomieji tinklai nebuvo tinkamai parengti privatizavimui.
Įmonę privatizavusi „NDX Energija“ Lietuvos valstybei sumokėjo 539,8 mln. litų. Sandoris įvyko gruodžio 23 dieną. Tačiau VST 2004 metų ataskaitoje skelbiama, kad jau 2003 m. gruodžio 31 d. bendrovės ilgalaikio turto vertė buvo 2,39 mlrd. litų, taigi net 4 kartus didesnė, nei kaina, už kurią įmonė buvo parduota.
2004 m. VST akcininkai priėmė dar vieną skandalingą sprendimą – nuo 405,26 iki 3,7 mln. litų sumažino įstatinį kapitalą. Tam, kad padengtų dėl šio sprendimo atsiradusius akcininkų nuostolius, VST 2004 metais paėmė 389,8 mln. litų kreditą. Tokiu būdu skirstomųjų tinklų privatizacija „NDX Energijos“ akcininkams atsiėjo kiek daugiau nei 138 mln. litų. Be to, už 2004 metus VST akcininkai nusprendė išmokėti po 31,76 litų dividendų vienai paprastajai vardinei akcijai.

Reikalauja atsakomybės

Vakar VPK išsiuntė raštą Ūkio ministerijai, kuriame prašo ministro Vyto Navicko pradėti tyrimą ir išsiaiškinti, kaip buvo nutekinta tik valstybės tarnautojams prieinama informacija apie trijų energetikos bendrovių akcijų įvertinimą.
„Paprašėme, kad ūkio ministro iniciatyva būtų pradėtas tyrimas, kas nutekino konfidencialią informaciją, nustatyti tuos asmenis ir reikalauti atsakomybės. Mūsų žiniomis, ta informacija (bendrovių akcijų įvertinimas – red. past.) yra riboto naudojimo ir ja disponavo valstybės tarnautojai. Tai, kad ji atsidūrė pirmuose dienraščių puslapiuose, švelniai tariant, mums kelia nuostabą“, – kalbėjo VPK pirmininkė Vilija Nausėdaitė.

Pirmenybė – biržai

Komisija prašo ministro įspėti ir priminti savo komandos nariams, kad jie laikytųsi riboto naudojimo informacijos sklaidos reikalavimų ir užtikrintų duomenų konfidencialumą iki jie bus viešai paskelbti.
Komisija taip pat atkreipė ministro dėmesį, kad tokio pobūdžio informacija pirmiausia turi būti skelbiama per biržos informacinę sistemą.
„Paprašėme ministro, kad informacija apie energetikos įmones, kuri gali būti traktuojama kaip esminė, pirmiausia turi būti skelbiama per biržos sistemą, o ne kaip yra dabar“, – kalbėjo V.Nausėdaitė. Pasak jos, šiandien ar ryt skelbti planuojami oficialūs Rytų skirstomųjų tinklų (RST), VST ir „Lietuvos energijos“ akcijų įvertinimai pirmiausia turi būti pateikti per Vilniaus vertybinių popierių biržos sistemą.

Pažeidimų vis daugiau

VPK vis daugiau aptinka įrodymų ir duomenų, kad paskelbus apie formuojamą nacionalinį investuotoją, rinkos dalyviai ėmė manipuliuoti ir, kaip spėjama, siekdami pasipelnyti veikė nesilaikydami prekybos biržoje taisyklių.
Komisija taip pat išsiuntė raštą „Lietuvos energijai“, kuriame prašo atsakyti į klausimus dėl išankstinio informacijos, kuri gali būti traktuojama kaip esminė, pateikimo per žiniasklaidos priemones, o ne į biržos sistemą.
„Kol kas toks raštas išsiųstas tik vienai energetikos bendrovei. Peržiūrėjome viso laikotarpio nuo nacionalinio investuotojo formavimo pradžios sandorius bei informaciją, ir pamatėme, kad dažnai komentarai žiniasklaidoje aplenkdavo informacijos pateikimą biržai arba informacija biržai visai nebuvo teikiama. Mes pateikėme paklausimą dėl tokių veiksmų, o gavę atsakymą spręsime, kokių veiksmų imtis“, – kalbėjo V.Nausėdaitė.
Ji leido suprasti, kad VPK įdėmiai stebi padėtį rinkoje, ypač daug dėmesio skirdama energetikos sektoriui. „R.Juozaičio sandoris jau nebėra toks reikšmingas. Atsižvelgdami į proceso (nacionalinio investuotojo kūrimo – red. past.) reikšmingumą, mes pažiūrėsime ir kitų valstybės tarnautojų prekybą vertybiniais popieriais“, – žadėjo VPK pirmininkė.

Įspėjo investuotojus

Vilniaus vertybinių popierių birža yra bejėgė prieš galimą manipuliavimą rinkoje ir neoficialios informacijos apie energetikos bendrovės skleidimą.
V.Nausėdaitės įsitikinimu, birža ėmėsi pakankamų veiksmų laikinai stabdydama prekybą akcijomis pirmadienį, o vakar energetikos bendrovėms suteikusi stebimųjų statusą. To pakanka siekiant įspėti užsienio investuotojus, kurių interesai šioje situacijoje labiausiai pažeidžiami.
Ji apgailestauja, kad dėl politinių interesų padėtis tapo nekontroliuojama, neužtikrinamas visiškas skaidrumas ir informacijos konfidencialumas.

„Kasdien kalbamės su kiekvienos įmonės vadovais. Tačiau jie negali nieko pasakyti, jie neturi oficialios informacijos, kaip jie gali paneigti ar patvirtinti, kas yra skelbiama“, – kalbėjo Saulius Malinauskas, Vilniaus vertybinių popierių biržos Rinkos operacijų departamento direktorius.
Praėjusį trečiadienį buvo paskelbti neoficialūs VST, RST ir „Lietuvos energijos“ vertinimo rezultatai. Juose VST įvertinta gerokai brangiau nei RST. Šią savaitę neoficialūs vertinimai patikslinti: VST esą įvertinta apie 2,9 mlrd. litų, RST – apie 2,7 mlrd. litų, „Lietuvos energija“ – apie 2,56 mlrd. litų. Todėl VST galėtų pretenduoti į 35 proc. nacionalinio investuotojo akcijų, RST – į maždaug 33 proc., „Lietuvos energija“ – į 31 proc. akcijų.