Vilnių stengiamasi kuo labiau pritaikyti žmonėms, turintiems judėjimo negalią, tačiau patys neįgalieji tvirtina, jog dar trūksta labai daug dalykų, kad jiems būtų lengviau judėti mieste.

Mažai kontrolės

Kaip sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė, Vilniuje šaligatviai ir laipteliai vis dažniau įrengiami taip, kad jais būtų patogu naudotis ir neįgaliesiems, tačiau moteris pabrėžia, jog per mažai kontroliuojama, kaip objektai pritaikomi žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.

"Apskritai pas mus įstatyminė bazė yra gana gera. Problema tai, kad nėra kontrolės tuos įstatymus įgyvendinant. Tarkim, įstatyme parašyta, kad objektas ar vieta turi būti pritaikyta neįgaliesiems, bet niekas per daug nekontroliuoja, kaip tai pritaikyta, neskiriamos baudos dėl nepritaikymo. Ir daug kas tuo naudojasi", – teigė G.Žemaitaitytė.

Pasak pašnekovės, naujai statomuose objektuose dažnai vietoj laiptelių įrengiamos nuožulnios užvažos, erdvės ir baldų aukščiai pritaikomi neįgaliesiems. Tačiau, anot G.Žemaitaitytės, pagalvojama ne apie viską.

Įranga dažnai sugadinama

"Viskas gali būti idealu: stalų aukščiai, priėjimas ir pan., bet ima ir pastato tas sukamąsias duris, ir nėra tos funkcijos, kai gali nuspaudęs mygtuką sulėtinti jų greitį. Iš požeminėse perėjose esančių liftų neįgaliesiems nė vienas neveikia", – apie problemas, su kuriomis neįgalieji susiduria kasdien, pasakojo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė.

Sostinės savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis atkreipia dėmesį, kad neįgaliesiems skirti liftai labai dažnai sulaužomi pašalinių žmonių.

"Žinau, kad tie liftai rimti sugadinti. Laužo juos ištisai. Nebepakanka net pinigų. Jūs puikiai žinote, koks yra mentalitetas mūsų žmonių, tie, kuriems jų nereikia, išdaužo, išvagia, sugadina, – tikino A.Šešelgis. – Jei tokios brangios paslaugos užkraunamos savivaldybei, nespėji tų liftų vos ne kiekvieną dieną taisyti, lėšos taip pat ribotos. Tada ir atsitinka taip, kad didelių nepatogumų sulaukia tie, kuriems reikia tų liftų. Aišku, dabar daromi keltuvai, jie rengiami prie įstaigų. Bet tai labai brangus dalykas ir tai yra mūsų visuomenės kultūros klausimas."

Jam pritaria ir G.Žemaitaitytė. Jos teigimu, žmonės per vėlai supažindinami, kad šalia jų gyvena kitas asmuo, galintis turėti specialių poreikių.

"Sveikam žmogui net į galvą neturėtų ateiti liftą sugadinti, sulaužyti arba juo žaisti, nes atkeliaus žmogus, kuriam tas liftas labai reikalingas. Manau, kad jei nuo darželio ar pirmų klasių vaikai su neįgaliaisiais kartu į mokyklą eitų, matytų, kad yra kitoks tas žmogus, bet jis turi šalia gyventi. Bet tokio suvokimo nėra daugelio žmonių galvose", – mano Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė.

Anot savivaldybės atstovo, dabar stengiamasi vietoj liftų geriau padaryti nuožulnias užvažas. "Geriau jie būna ilgesni, bet bent jau yra šimto procentų garantija, kad žmogus juo nuvažiuos ir pakils", – LRT interneto tarnybai dėstė A.Šešelgis.

Vairuotojai padėti privalo

G.Žemaitaitytė atkreipia dėmesį ir į neįgaliųjų problemas viešajame transporte. Anot jos, autobusai ir troleibusai ne visada sustoja prie šaligatvio, kad neįgaliesiems ar žmonėms su ramentais būtų patogu įlipti.

"Autobuse yra toks tiltelis, kurį vairuotojas turi atlenkti, kad neįgalusis galėtų įvažiuoti į transporto priemonę. Autobusas turi stovėti tinkamu atstumu, kad tas tiltelis pasiektų šaligatvį. Žiemą tie tilteliai net būna užrūdiję, nes nekreipiama dėmesio, kad keliauti turi ir neįgalūs žmonės", – skundėsi moteris.

Pasak A.Šešelgio, jei troleibuso vairuotojas neprivažiuoja prie šaligatvio, tai yra pažeidimas, kvalifikacijos reikalavimų nesilaikymas.