„Dabar kaip ir viskas aišku, kad artimiausiu metu turėsime spręsti jo iškėlimą iš tos vietos ir perkėlimą į kažkokią kitą vietą, kur tas paminklas, kaip buvo numatyta Genocido centro rekomendacijose, būtų eksponuojamas muziejiniais tikslais“, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė.

Pasak jos, miestas dėl paminklo iškėlimo ir jam tinkamos vietos nori pasitarti su skulptūros autoriaus, S. Nėries artimaisiais, suinteresuotomis institucijomis.

Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais ir 1993-iaisiais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, bet nėra saugomas valstybės.

„Kol kas nepradėjome jokių konsultacijų nė su viena puse ir ieškosime tinkamiausio sprendimo. Nemanau, kad jis bus labai greitas, bet įpareigojimas aiškus, nėra jis galbūt lengvas savivaldybei“, – kalbėjo K. Gogelienė.

„Jau esame pervadinę ir gatvę, ir mokyklą, tai galvojome, kad galbūt kažkoks S. Nėries atminimo ženklas gali išlikti kaip poetei, bet tikrai nekvestionuojame institucijų sprendimo ir juos esame linkę vykdyti“, – pridūrė Istorinės atminties komisijos pirmininkė.

Pasak jos, paminklas galėtų būti eksponuojamas nebūtinai Vilniuje, jeigu artimieji nuspręstų, kad jam tinkama kita vieta.

Teismas: prokurorai pagrįstai atsisakė ginti viešąjį interesą

Taip praėjusią savaitę konstatavo poetės anūkės Salomėjos Bučaitės ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos Klaipėdos apygardos teismas.

Jis gegužės 15-osios nutartimi paliko nepakeistą šių metų kovo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo šis nutraukė civilinę bylą ir atmetė skundą dėl prokurorų atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tokį sprendimą prokurorai grindė tuo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) nurodymu nukelti paminklą sukeliamos teisinės pasekmės patenka į viešojo intereso reguliavimo sritį, tačiau nėra pagrindo taikyti jo gynimo priemones, nes nenustatytas teisės aktų pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų patikrino prokurorų veiksmus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

„Jos pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo (S. Bučaitės ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos – BNS) skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista“, – teigia Klaipėdos apygardos teismas.

Kaip pažymima jo nutartyje, S. Nėries anūkė su asociacija pernai rugsėjį kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą jos prašydami teisme ginti viešąjį interesą dėl paminklo nukėlimo.

Apygardos prokurorei spalį atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones, šį nutarimą gruodį pagrįstu ir teisėtu pripažino Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorė.

Šiuos prokurorų sprendimus prašydami juos panaikinti pareiškėjai apskundė Vilniaus miesto apylinkės, o vėliau – Klaipėdos apygardos teismams.

Pastarojo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną, bet per tris mėnesius dar gali būti skundžiama kasacine tvarka.

„Todėl ir sakau, kad neskubėsime, bet jau kelios instancijos pasisakė ir tendencija aiški, tad konsultacijas galime pradėti daryti“, – pažymėjo K. Gogelienė.

Paminklą nukelti rekomendavo Desovietizacijos komisija

Kaip rašė BNS, vadinamoji Desovietizacijos komisija nukelti S. Nėriai skirtą paminklą Vilniuje sostinės savivaldybei rekomendavo pernai rugpjūtį. Vėliau tai numatantį sprendimą priėmė LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys.

„Po Genocido centro (sprendimo – BNS) jau buvo savivaldybė įpareigota, bet kai vyksta teisiniai procesai, mes negalime imtis skubotų veiksmų, (...) tai tiesiog laukėme teismo sprendimo“, – teigė K. Gogelienė.

Komisija yra konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo 2023-iųjų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių, viešųjų objektų pavadinimai, kiti simboliai.