Vilniuje – Prancūzijos politikų desantas

Savaitgalį Vilniuje viešėjo trys dešimtys aukšto rango Prancūzijos politikų. Jie aplankė sostinę šildančią bendrovę "Vilniaus energija", priklausančią prancūzų valdomai grupei "Dalkia".

"Viena pagrindinių Prancūzijos energetikos bendrovių savo investicijomis reikšmingai prisideda prie nacionalinio Lietuvos siekio tapti energetiškai nepriklausoma valstybe. Natūralu, kad aktyvi "Dalkios" veikla Lietuvoje domina tiek Prancūzijos politikus, tiek energetikus", – kalbėjo "Vilniaus energijos" valdybos pirmininkas ir "Dalkios" plėtros Baltijos ir Rytų šalyse vadovas Jeanas Sacreste'as, koordinavęs delegacijos vizitą.

Sostinėje viešėję Paryžiaus regiono miestų merai ir vicemerai, Prancūzijos parlamento nariai bei energetikai akcentavo Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą. "Lietuvos energetinės problemos tampa visos ES problemomis. Reikia Europoje sukurti energetikos tinklus, kad galėtume dalytis ištekliais ir nebūti priklausomi nuo vieno energijos tiekėjo. Kuo plačiau bus naudojami energetikos šaltiniai, tuo ekonomiškesnė ir pigesnė bus energijos gamyba", – aiškino Paryžiaus regiono energijos vartotojų susivienijimo generalinis direktorius Christophe'as Tamponas-Lajarriette. Jis atkreipė dėmesį, kad atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimas yra labai svarbus veiksnys ir aplinkosaugos srityje.

"Vilniuje per aštuonerius "Dalkios" darbo metus buvo iš esmės atnaujinta visa šilumos tiekimo sistema, įdiegti modernūs įmonės vadybos principai, sumažinta importuojamų gamtinių dujų kainos įtaka miesto šilumos ūkiui", – pridėjo J.Sacreste'as. Tačiau jis pripažino, kad jei sostinės pastatai būtų geriau izoliuoti, būtų suvartojama perpus mažiau šilumos energijos nei dabar.

J.Sacreste'as neslėpė, kad prancūzų valdoma grupė Lietuvoje ir Vilniuje turi ilgalaikių planų. "Tačiau dirbsime tol, kol to norės Vilniaus miesto savivaldybė", – sakė jis.

Nuo 2002 m. pradžios šilumą sostinei tiekianti "Vilniaus energija" miesto šilumos ūkiui atnaujinti iš viso investavo 430 mln. litų. Iš jų 128 mln. litų buvo skirta pasenusių šilumos trasų renovacijai – iš viso atnaujinta 112 km pasenusių trasų.

"Svarbiausia naujovė, leidusi sumažinti gamtinių dujų vartojimą, yra biokuru kūrenamas kogeneracinis katilas. Po kelių mėnesių pakviesime į 17 MW galingumo naujos bioturbinos atidarymą Vilniuje, kuri irgi gamins žaliąją energiją", – ateities planais dalijosi J.Sacreste'as.