Anot Vilniaus valdžios, šie medžiai išstumia vietines rūšis ir mažina biologinę įvairovę, o jų žiedadulkės pavasarį sukelia alergines reakcijas.
Dėl savo biologinių savybių uosialapiai klevai ypač sparčiai plinta upių pakrantėse. Vandens tėkmė plačiai išnešioja jų sėklas, o drėgna dirva sudaro idealias sąlygas dygti naujiems daigams.
Pranešime teigiama, kad Vilniuje suinventorizuota apie 25 tūkst. uosialapių klevų, sudarančių apie 5 proc. visų miesto medžių. Šios rūšies paplitimas ypač ryškus Neries krantinėje.
„Kova su šiais medžiais vykdoma įvairiais būdais. Nupjovus medį, jo kelmas gali išleisti naujus ūglius, kurie per metus pasiekia iki keturių metrų aukštį, todėl dažnai taikomi papildomi metodai: kelmų frezavimas arba herbicidų naudojimas“, – nurodė Vilniaus savivaldybė.
Pakrantėse cheminės priemonės nenaudojamos dėl galimos vandens taršos.
Šią žiemą uosialapių sąžalynus šalinant Neries krantinėje ties Žvėrynu iškirsta apie 500 jaunų invazinių medžių.
Invaziniai uosialapiai klevai naikinami ne tik Neries krantinėje, bet ir Verkių bei Pavilnių regioniniuose parkuose. Pranešime minima, kad ilgainiui jie bus pakeisti vietinėmis rūšimis, tokiomis kaip liepos, beržai, pušys ir skroblai.
„Invazinių medžių vietą turėtų užimti vietinės medžių rūšys, kurios ne tik prisideda prie miesto žalumos, bet ir yra geriau pritaikytos vietinei ekosistemai“, – pranešime sako Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas.
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, kad palaipsniui mieste atsisakoma invazinių medžių ir siekiama kurti tvaresnę, natūralesnę aplinką.
(be temos)
(be temos)
(be temos)