Vilniaus taryba pareiškė norą perimti „Ignitis gupės“ statomos jėgainės valdymą

Vilniaus taryba trečiadienį paragino valstybės valdomą „Ignitis grupę“ kuo greičiau užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybas ir pasiūlė Finansų ministerijai apsvarstyti galimybę jos valdymą perduoti savivaldybei bei Vilniaus šilumos tinklams. „Ignitis grupė“ kartoja, kad toks scenarijus nebūtų įmanomas.

Priimti tai numatančią rezoliuciją pasiūlė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas – anot jo, tai būdas ir pareiga pareikšti miesto valią.

„Tai institucijos požiūris į buvusią situaciją. Šia rezoliucija norime išreikšti politinę Vilniaus miesto valią. Tai moralinė pareiga“, – paaiškino dokumentą pristatęs V. Benkunskas.

Rezoliuciją taryba priėmė 30 narių balsavus už, 6 prieš  ir 1 susilaikius.

Tarybos nariui Mantui Stulgaičiui paklausus, ar tikrai įmanoma jėgainės valdymą perduoti savivaldybei, nes „Ignitis grupė“ ją vadino utopiniu, teoriškai neįgyvendinamu noru, vicemeras atsakė, jog savivaldybė nepretenduoja į nuosavybę, tik į administravimą.

„Sutinku, procesas sudėtingas, tačiau mes turime opciją įsigyti iki 5 proc. jėgainės, kai bus baigtos jos statybos. Šiuo atveju mes pretenduojame ne į nuosavybę, o į administravimą ir operavimą.  O Vilniaus šilumos tinklai turi kompetencijas ateiti ir valdyti, noras ir lūkesčiai tokie yra“, – sakė V. Benkunskas.

„Kartais rezoliucijos reikalingos ne tam, kad kažką keistume, bet pademonstruotume poziciją“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Tai moralinė pareiga.

Tarybos narys Žilvinas Šilgalis rezoliuciją pavadino gėdinga dėl, anot jo, tikrovės neatitinkančių faktų tekste, jam kilo klausimų dėl ankstesnių nuomininkų duotų įsipareigojimų.

„Ji gėdinga dėl melagingų faktų, kurių neįmanoma pagrįsti, tai primityvus bandymas permesti atsakomybę. Kas kaltas, pasakys teismas, o ne vicemeras. Apsijuoksime, tai pigus politikavimas. Tuščias dokumentas. Tą rezoliuciją reikia kišti į stalčių, tai būtų racionaliausias veiksmas“, – sakė jis.

„Ignitis grupė“ pranešė, kad Europos Komisija ir projektą finansuojantis Europos investicijų bankas įpareigojo grupę išsaugoti ne mažiau kaip 51 proc. jėgainės akcijų ir išlaikyti 100 proc. akcijų iki projekto statybų pabaigos, o jį užbaigus – surengti atvirą konkursą dėl likusių 49 proc. akcijų pardavimo privačiam partneriui.

„Ignitis grupė“ privalo įgyvendinti ir įgyvendins visus numatytus įsipareigojimus minėtoms institucijoms, Lietuvos valstybei bei rangovams, todėl jokios galimybės dėl projekto perdavimo subjektui, kurio finansiniai resursai yra mažesni ir neturi dedikuotos projektui komandos, nėra ir negali būti svarstomos“, – pranešė grupė.

„Ignitis grupė“ ne kartą teigė, jog biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos.

„Šiuo metu esame viešais konkursais atrinkę iš esmės visus pagrindinius partnerius ir planuojame, kad biokuro jėgainė pirmąją šilumą Vilniui patieks šių metų pabaigoje dirbant bandomuoju režimu“, – rašoma „Ignitis grupės“ pranešime.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja maždaug metus, nes jėgainė 2020 metų rugsėjį nutraukė sutartį su restruktūrizuojama Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.

Jėgainė šilumą sostinei tiekia nuo 2020 metų lapkričio – tada pradėjo veikti atliekas deginantys įrenginiai.

Dėl vėluojančių statybų sostinėje šilumos gamybai sunaudojama žymiai daugiau gamtinių dujų nei likusioje šalies dalyje: Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.

Rezoliucijoje, be kita ko, teigiama, kad dėl Prancūzijos koncerno „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, antrinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Ignitis grupės“ laiku nevykdytų įsipareigojimų šalčiausiais šildymo sezono mėnesiais apie 55 proc. šilumos energijos vis dar gaminama deginant gamtines dujas, o joms smarkiai pabrangus padidėjo vartotojų  išlaidos.

Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai iš „Veolia“ Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų, rezoliucija išreiškiamas palaikymas šiems reikalavimams.

Savivaldybė ir VŠT arbitražui pareiškė 13 reikalavimų, pagrindiniai jų – manipuliavimas šildymo tarifais, dėl ko vartotojai 2011–2016 metais permokėjo apie 31,8 mln. eurų, įsipareigojimų investuoti nevykdymas, brangių žaliavų, paslaugų ir įrangos pirkimas iš susijusių įmonių, įsipareigojimų modernizuoti 3-iąją Vilniaus termofikacinę elektrinę nevykdymas, neteisėtas subsidijų – iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo gautų pajamų – pasisavinimas.

Stokholmo arbitražui pateiktame priešieškinyje „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė būtent ji ir savo ruožtu reikalauja atlyginti 22 mln. eurų. Sprendimą arbitražas planuoja skelbti anksčiausiai 2023 metais. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių