Po užtvindytų gatvių sostinėje valdžia kratosi atsakomybės: šienavimo politika čia ne prie ko

Bandydami pravažiuoti užtvindytas gatves vairuotojai neteko ir kai kurių automobilių dalių, pavyzdžiui, valstybinių numerių.

Draudikams turbūt teks skaičiuoti nemenkus nuostolius, nes kai kurie vairuotojai ryte išsiruošę į darbą savo automobilius rado visiškai apsemtus. Vandens lygis kai kur siekė automobilių žibintus.

Ką reikėtų kaltinti?

Vilniaus savivaldybė pastaraisiais metais daug dirba ties lietaus surinkimo sistema – Šeškinėje kasami lietaus vandens surinkimo tuneliai, tačiau jie dar nėra baigti.

Vilniaus gatves prižiūrinti ir tvarkanti UAB „Grinda“ sakė, kad pastebėjo, jog nuotekų šulinių grotelės yra užkimštos šiukšlėmis ir nupjautos žolės stagarais. Pastarieji likę po nušienautų natūralių sostinės pievų.

Socialinių tinklų nuotr.

Savivaldybės atstovai atkirto, kad ne nešienautos pievos yra blogybė, o dideli asfaltuoti plotai. Vilniuje vis dar per mažai žalių vietų, kurios galėtų efektyviau sugerti gausaus lietaus vandenį.

Dar viena problema – šiukšlintojai, kurie atliekas išmeta tiesiog ant žemės, o jos vėliau vandeniu nuteka į kanalizaciją ir ją užkemša.

Savivaldybė: šienavimo politika nekalta

„Nuo ryto pasitikrinome situaciją kartu su „Grinda“ ir šienavimo problema nepasitvirtino, čia greičiau buvo liūties problema. Tas žoles ir celofano gabalus, prekybos centrų maišelius radome bendroje košėje. Žolė, kurią radome įstrigusią, nebuvo ilgi stagarai, tai buvo kaip tik ta trumpa žolytė, kurią pjauna žmonės. Klausimas, ar čia yra šienavimo politika ir ją reikėtų koreguoti, ar čia yra stichija ir greitas reagavimas. Vis dėlto su „Grinda“ mes išsiaiškinome, kad čia šienavimo politika ne prie ko“, – tvirtino Vilniaus miesto mero patarėjas Kristinas Taukačikas.

Vilniaus savivaldybė turi sudariusi sutartis su tam tikromis įmonėmis, kurios įsipareigojusios šienauti miesto žolės plotus.

Liūties padariniai Vilniaus vakariniame aplinkkelyje

„Įmonės nupjautą žolę privalo rinkti pagal sutartis ir ją renka. Jeigu nutinka taip, kad ta žolė nesurinkta ir ji pridaro kokios nors bėdos, tos įmonės turi atsakyti pagal visas sutartis. Kalbėjome su „Grinda“, žiūrėjome konkrečias nuotraukas ir priėmėme sprendimą. „Grinda“ sakė, kad Vilniaus aplinkkelyje užsikimšo šuliniai, nes ten esantys šlaitai nešienaujami jau kelerius metus“, – sakė K. Taukačikas.

K. Taukačikas įvardijo tris pievų šienavimo strategijas, taikomas Vilniaus mieste.

„Mes turime tris variantus, kaip mes šienaujame, t. y. ten, kur vaikšto žmonės, gyvenamojoje aplinkoje, parkuose, skveruose – ten yra palaikoma trumpa veja. Tose vietose, kur žmonės nevaikšto, yra šienaujama vieną–du kartus per metus. Trečia galimybė – pati rečiausia, kai mes leidžiame augti laukinei gamtai, yra pamiškėse, aplinkkelių šlaituose. Ten yra apskritai nešienaujama, tik stebimi ir prižiūrimi invaziniai augalai, t. y. šalinami uosialapiai klevai, barščiai ir kiti kenksmingi augalai“, – aiškino Vilniaus miesto mero patarėjas.

Antradienį Vilniuje, Geležinio vilko gatvėje įvyko autoavarija, kai iš nešienautos aukštos žolės netikėtai iššoko briedis ir susidūrė su automobiliu. Vairuotojas kaltino aukštą žolę, kuri suprastino matomumą.

„Briedį paslėpti žolėje yra gana sunku, bet įmanoma. Tose vietose, kur yra sudėtingesnis eismas, sankryžos, vietos, kur (į gatvę – red. past.) gali iššokti laukiniai gyvūnai, yra dirbtinai lėtinamas eismas. Tose vietose ne gerinamas matomumas, o kaip tik statomi barjerai, kad vairuotojas negalėtų lėkti. Yra daug priemonių – nuo gulinčių policininkų, iki sankryžos matomumo arba juostos padarymo“, – komentavo K. Taukačikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot Vilniaus mero patarėjo, kartą–du per metus šienaujamos pievos jau kitais metais vilniečius džiugins įvairiaspalviais žiedais.

Išdžiūvusi žolė atmuša lietų taip pat, kaip ir asfaltas.

„Čia auga ne tik dilgėlės ir balandos. Tai yra eksperimentinė pieva, mes laukiame ir žiūrime, kas vyksta. Jeigu šita pieva būtų nešienaujama visiškai, tai dilgėlės ir balandos galėtų įsivyrauti, užgožti ir dar priaugtų čia invazinių uosialapių ir kitokių šabakštynų. Jeigu mes pievą šienaujame kartą arba du per metus, tada pieva pavirsta į tikrą pievą – žydinčią, su gėlėmis. Dabar čia niekas nežydi, bet ateikite kitais metais ir pamatysite anksčiau negu tulpes pražydusius įvairių gėlių žiedus“, – tvirtino K. Taukačikas.

Įkaitusi pieva lietaus atžvilgiu veikia taip pat, kaip asfaltas – atmuša lietų, o ne jį sugeria.

„Įkaitusi veja per karščius elgiasi taip pat, kaip asfaltas, t. y. išdžiūvusi žolė atmuša lietų taip pat, kaip ir asfaltas. Pievos tvarkytis su lietumi nepadeda. (...) Yra dvi darbų kryptys – techniniai darbai, t. y. lietaus surinkimo kolektoriai, infrastruktūros tvarkymas. Kita kryptis yra sudėtingesnė, reikalaujanti mūsų visų susitarimo – leisti gamtai padėti tvarkytis su savo pačios padariniais“, – teigė K. Taukačikas.

Šiame straipsnyje:

LNK turinys