Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič kalbėjo apie tai, ar dėl to gyvenantiems Vilniaus rajone bus geriau ir ar savivaldybė turi pinigų remontuoti kelius ir tiltus.

– Derėtų paminėti, kad vietinės reikšmės kelių turime 2,5 tūkst. kilometrų, tad paėmus dar papildomus 500, tikrai turėsime ką veikti. O asfaltuotų vietinės reikšmės kelių, be regioninių, kuriais eina per miestų ir miestelių teritorijas, turime virš 600 – darbo daug.

– Kokia yra kelių ar tiltų, kuriuos perimate, būklė?

– Būklė yra patenkinama. Nėra taip, kad jie būtų avarinės būklės, daugumai jų priežiūra buvo atliekama. Tačiau, kad ji būtų savalaikė ir atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir kad savivaldybė turėtų galimybę pati spręsti, skirti finansavimą, buvo būtina juos perimti. Siekiame gerinti susisiekimo kokybę, kad mūsų gyventojai gautų savalaikę priežiūrą, net jeigu tai yra žvyrkelis. Mums svarbu savo balanse juos turėti.

– Kokia tai bus finansinė našta savivaldybei, iš kur gausite pinigų?

– Šiandien sunku tiksliai paskaičiuoti. Tai bus mūsų biudžetas ir lėšos, kurias skirs valstybė. Skirtingos yra kelių kategorijos ir skirtingi objektai. Turime programą, kur valstybė skiria finansavimą. Gerai, kad šiais metais biudžetas buvo šiek tiek pakoreguotas ir valstybė skirs daugiau lėšų savivaldybėms, bet to tikrai nepakanka, nes poreikis yra labai didelis. Suprantame, kiek gali kainuoti tokie darbai, todėl iš savo biudžeto stengiamės maksimaliai patenkinti šį poreikį. Kalbant apie strateginius objektus, tokius kaip Galinės gatvė, Lindiniškių, Avižienių ir Riešės seniūnijos, šie objektai jau yra įtraukti į strateginius planus, o iš infrastruktūros mokesčio, skirto sparčiai vykstančiai urbanizacijai, galime skirti lėšų. Teikiame siūlymus iš infrastruktūros mokesčio tuos objektus tvarkyti.

LNK stop kadras.

Praėjusiais metais pasiekėme neblogų rodiklių – išasfaltuota 10 kilometrų daugiau kelių, kas tokioms savivaldybėms kaip mūsų yra labai geras rezultatas, nes istoriškai tokių rodiklių neturėjome, o iš valstybės papildomo finansavimo nesulaukėme. Manau, kad jeigu keisis nacionalinė politika ir savivaldybėms bus perduoti atitinkami keliai, regioniniai, bet su finansavimu, tai bus didžiulė pagalba, nes regioniniai keliai, kurie eina per miestų ir miestelių teritorijas, yra didžiausi skauduliai. Ateityje galėsime pagerinti būklę, nes savivaldybė yra tas subjektas, kuris greičiau gali išspręsti tuos klausimus, jei turi pinigų, nei „Via Lietuva“, kuri prižiūri šiuos objektus.

– Ar jau yra preliminarūs prioritetai sudėlioti, nuo ko reikėtų pradėti? Gal kažkur padėtis yra blogesnė nei patenkinama?

– Yra skirtingi objektai, ir dalis jų gali būti žvyrkeliai, kurie šiandien atrodo gerai, tačiau pavasarį, po liūčių, gali atrodyti blogai. Labai sunku įvertinti. Seniūnijos yra įpareigotos visus objektus peržiūrėti. Turime pasikeitusią savivaldybės administracijos struktūrą, dirbame gerai, geriname paslaugų prieinamumą, turime susisiekimo skyrių, kuris centralizuotai prižiūri kai kurias procedūras. Pavasarį matysime, kokia yra būklė, tačiau jau ir praėjusiais metais taikėme tokią praktiką, kad vienu momentu daugiau investuojame į kelią, kad vėliau, metų bėgyje, reikėtų mažiau greideriavimo procedūrų ir panašiai.

Kaip jau minėjau, esame ta savivaldybė, kuri su „Vilniaus Tech“ mokslininkais praėjusiais metais sukūrė metodiką žvyrkelių laistymui, ir, mano žiniomis, esame vieni iš lyderių, kurie praėjusiais metais laistė atitinkamą kilometrų skaičių, taip pagerindami kelių būklę. Skirtingas metodikas taikome pagal turimą finansavimą ir tikimės, kad ateityje finansavimas bus dar didesnis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbama, kad kuo greičiau ir kuo daugiau reikėtų asfaltuoti žvyrkelių. Kiek planuojate asfaltuoti žvyrkelių Vilniaus rajone, kuris plečiasi gana stipriai?

– Mano nuomone, didžiausia problema yra regioniniai keliai, kurie eina per miestų, miestelių centrus. Šiuo metu jų būklė yra bloga. Vilniaus rajone, Nemenčinės mieste, Skaidiškių kaimo centre, Rudaminoje ar Maišiagaloje kelių būklė yra bloga, ir taip yra ne tik pas mus, bet ir kitose savivaldybėse. Būtent čia į asfalto dangos atnaujinimą reikia skirti didelį dėmesį. Žvyrkeliai taip pat yra labai svarbūs, ir ministras tai yra pabrėžęs. Programa yra ruošiama, dabar peržiūrimi objektai. Blogai yra ne ten, kur mes valdome kelius, bet blogai yra regioniniuose keliuose, kuriuos valdo „Via Lietuva“, nes tai yra stambios susisiekimo arterijos. Jos nėra asfaltuotos ir dažniausiai greideriuojamos rečiau nei savivaldybės vietinės reikšmės keliai.

Dažniausiai mes identifikuojame, kad daugiausiai nusiskundimų gauname dėl šių kelių, o judėjimas yra labai didelis. Kažkada buvo sukurta programa žvyrkelių asfaltavimui, tačiau ją nutraukus, dabar turime dalį objektų, kurių pusė kelio yra asfaltuota, o pusė ne, ir tai labai trukdo sklandžiam susisiekimui. Tikiuosi, kad ateityje valstybė tuos klausimus išspręs, o jei bus priimtas sprendimas, kad savivaldybės galės perimti sutvarkytus tokius objektus, mes mielai juos perimsime ir prižiūrėsime.