„Kadangi saugumo sumetimais šiuo taku (iki lėktuvų stebėjimo aikštelės) leidžiama riedėti tik orlaiviams, kurių sparnų plotis neviršija 47 m, o „B777“ turi net 61 m pločio sparnus, lėktuvas sustojo ir prastovėjo maždaug valandą“, – rašoma socialiniame tinkle.

Pasak įrašo autorių, Vilniaus oro uostas esą neturi pakankamai galingo orlaivių vilkiko, galinčio nutempti tokio dydžio plačiafiuzeliažį lėktuvą, todėl buvo ieškoma sprendimo.

„Galiausiai, orlaivis vėl pradėjo judėjimą – buvo priimtas sprendimas leisti lėktuvui pažeisti apribojimus su oro uosto specialistų priežiūra. Orlaivis toliau riedėjo taku „Foxtrot“, pravažiavo stebėjimo aikštelę, pasuko į riedėjimo taką „Echo“ ir pakilo skrydžiui į Veroną“, – detalizuojama aviacijos stebėsenos grupėje.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams sekmadienį susisiekus su Lietuvos oro uostų atstovu Tadu Vasiliausku, jis patvirtino, kad feisbuke aprašytas įvykis yra žinomas. Pasak pašnekovo, minėtas orlaivis įsuko ne į jam skirtą riedėjimo taką. 

„Orlaivio įgula nutarė palaukti pagalbos ir situacijos įvertinimo iš Vilniaus oro uosto specialistų, kurie operatyviai atvyko, įvertino situaciją ir lėktuvas su jų palyda savo eiga nuriedėjo iki kilimo–tūpimo tako ir išvyko“, – pasakojo T. Vasiliauskas.

Atsakydamas į klausimą, ar iš tiesų Vilniaus oro uostas neturi galingų vilkikų, galinčių nutempti tokio dydžio orlaivį, Lietuvos oro uostų atstovas pabrėžė, kad šioje situacijoje vilkikų nereikėjo. 

„Vilniaus oro uostas ir įprastai neturi vilkikų. Vilkikus turi antžeminio aptarnavimo bendrovės, kurios veikia oro uoste. Jeigu reikėtų tokių vilkikų, kitai situacijai, visais atvejais yra kreipiamasi į antžeminio aptarnavimo bendroves arba lėktuvų aptarnavimo bendroves, kurios vykdo, pavyzdžiui, remonto darbus“, – aiškino T. Vasiliauskas.

Kitaip tariant, oro uostas visada bendradarbiauja su partneriais oro uosto viduje. „Vilkikai būtų ieškomi, jeigu jų būtų reikėję“, – pridūrė pašnekovas.