Vilniaus ir Kauno dvimiesčio planui jau skamba laidotuvių maršai

Dvimiesčio komisijos projektas, pastaruoju metu dar kybojęs ant plauko, žlunga: komisijos pirmininkė pareiškė stabdanti idėją, nes nėra pinigų. Atsisakyti dvimiesčio sutinka ir Kauno meras A. Kupčinskas, nors Vilnius dar puoselėja optimistines viltis.

Priežastis – nesusikalbėjimas ir pinigai

Susitarimas dėl dvimiesčio projekto įgyvendinimo pasirašytas dar 2002 m. kovą miestų tuomečių merų Artūro Zuoko ir Eriko Tamašausko, tačiau šiandien, atrodo, idėja sukurti bendrą infrastruktūrą, vykdyti kultūrinius, socialinius bei kitokius projektus atsidūrė ties bedugne: Kaunas, anksčiau atsisakęs dalyvauti bendrose dvimiesčio parodose, dabar jau žengė pirmuosius žingsnius siekdamas Dvimiesčio komisiją išardyti.

Dvimiesčio strateginio planavimo komisijos pirmininkė, Kauno atstovė Aušra Ručienė pripažino, kad miestai bendros kalbos neranda, nėra ir pinigų, tad projektas bus stabdomas.

„Dėl didmiesčio idėjos situacija Kaune yra sudėtinga, nes skirstant biudžetą nebuvo skirta lėšų šiam mūsų projektui. Mes jau esame kreipęsi į merą, kad priimtų sprendimą ir kreiptųsi į miesto tarybą dėl Dvimiesčio komisijos panaikinimo“, – sakė A. Ručienė.

O Vilnius ginasi, kad dvimiesčio projektui rodo pakankamai iniciatyvos, tačiau nesulaukia tokio pat atsako iš Kauno valdžios. Vilniaus savivaldybės Dvimiesčio strateginio planavimo komisijos pirmininkas Edgaras Stanišauskas sakė, kad prie šio projekto dirba įvairios specialistų grupės ekonomikos, susisiekimo ir kitais klausimais. Ekspertai jau pateikė ir pasiūlymus, ką šiuo metu būtų galima padaryti, kad būtų pasistūmėta į priekį įgyvendinant idėją.

„Mes labai prašomės į Kauną, jau turėjome kelis kartus važiuoti, tačiau kauniečiai susitikimus paskutinę dieną atšaukdavo. Nesinori komentuoti, kas šiuo metu pas juos vyksta, bet, kiek žinau, mero A. Kupčinsko pritarimą kaip ir turime, kad su dvimiesčio idėja viskas yra gerai ir toliau dirbsime“, – sakė E. Stanišauskas.

Vieni laukia, kol pradės kiti

Pasak Vilniaus komisijos pirmininko, dvimiesčio planai įgyvendinami ir be politikų įsikišimo – tiek susisiekimo, tiek ir pačių gyventojų atžvilgiu: vyksta įvairūs kultūriniai mainai, renginiai. Kaip vieną tokių pavyzdžių pašnekovas paminėjo „Fluxus ministerijos“ projektą. Vis dėlto E. Stanišauskas pripažino, kad politikai niekada nenubrėš aiškios bendradarbiavimo linijos, o vilniečiai ir kauniečiai draugaudami tarpusavyje patys vykdo daug gražių dalykų, susijusių su šia idėja.

„Politikai, kaip ir aš pats, pirmininkas iš vilniečių pusės, šiek tiek pasigendu didesnio kauniečių entuziazmo. Išties abiem miestams dvimiesčio projektas reikalingas, tik labiau norėtųsi, kad ir kauniečiai daugiau entuziazmo parodytų. Mes tikrai rodome, laukiame ir nenuleidžiame rankų. Vilnius pats sau atsisėdęs negali ko nors sugalvoti ir daryti be Kauno“, – teigė pašnekovas.

Dvimiesčio idėją labai palaiko ir miestų rajonų valdžia, tačiau taip pat laukia, kol Kaunas su Vilniumi ras kompromisą. E.Stanišausko nuomone, jei didieji miestai parodytų daugiau iniciatyvos, net nekiltų klausimas dėl miestų rajonų įsitraukimo ir bendros veiklos vystant idėją.

Ateities nemato

Tačiau Kauno politikės A. Ručienės manymu, miestų komisijoms nėra prasmės susirinkti vien dėl bendravimo. Jos teigimu, buvo daug idėjų, buvo nuspręsta suorganizuoti ir konferenciją, tačiau tam lėšų iš valdžios taip pat nebuvo gauta, kaip ir kelionei į tarptautinę nekilnojamojo turto parodą MIPIM Kanuose. Ši kelionė buvo planuota dar nuo praeitų metų balandžio.

„Esu informavusi ir Vilniaus dvimiesčio komisijos pirmininką, kad faktiškai mūsų komisija miršta“, – miestų nesusikalbėjimą tik patvirtino politikė. Jos manymu, kol kas dvimiesčio idėja ateities neturi, nes finansinė padėtis sunki. O Kauno valdžia neskyrė ir mokamo koordinatoriaus, kuris būtų reikalingas projekto vystymo situacijai kontroliuoti.

A.Kupčinskas: komisija užsiima niekais

Kauno miesto meras A. Kupčinskas pripažino, kad dvimiesčio projektas šiuo metu nevystomas, nes, pasak jo, pirma reikia žiūrėti „į tai, kas aktualu ir sukuria apčiuopiamos pridėtinės vertės“. Dvimiesčiui, anot jo, būtų naudingiausias susisiekimo ir transporto skatinimas.

„Taryba tvirtindama biudžetą nusprendė, kad 30 tūkst. litų neverta skirti konferencijai organizuoti, nes iš esmės nebus plėtojamas pats dvimiesčio projektas ir reikšmingų darbų nematysime. Surengti konferenciją vien tam, kad būtų uždėtas pliusiukas imituojant, jog kas nors yra daroma, netikslinga“, – sakė meras.

A.Kupčinsko manymu, projekto perspektyvos gali būti matomos nebent ateityje: „Dabar iš kitų projektų, kurie galėtų būti įgyvendinami, nematome, kad jie galėtų gauti Europos finansavimą, – savivaldybės tada jau galėtų prisidėti savo lėšomis. Mintis dėl glaudesnio dvimiesčio bendradarbiavimo ir projektų realizavimo reikėtų kreipti į 2014–2020 m. perspektyvą.“

Išgirdęs, kad komisijos pirmininkė jau kreipėsi į politikus prašydama komisiją išardyti, jis neslėpė dėl dvimiesčio idėjos tikrai nekovosiantis.

„Nežinau, ką siūlė A. Ručienė, kur siuntė tą prašymą. Tačiau jei pati Dvimiesčio komisijos pirmininkė nemato tokios komisijos prasmės, taryba turėtų apsispręsti atitinkamai“, – sakė A. Kupčinskas.

A. Zuokas veiksmų nesiims

Vilniaus meras A. Zuokas, tiesa, kol Kauno savivaldybės taryba dar nesiėmė svarstyti klausimo dėl komisijos išardymo, taip pat nežadėjo imtis jokių veiksmų. Pasak jo, dar tikimasi, kad laikinoji sostinė parodys priešingą iniciatyvą.

„Keista ir liūdna, kad kai kurie politikai tarpusavio nesutarimus iškelia aukščiau savo miesto gerovės. Tikimės, kad tai tik kalbos. Mes matome miestų bendradarbiavimo galimybes. Šiame projekte taip pat aktyviai dalyvautų ir kitos savivaldybės, jei Kaunas parodytų pavyzdį. Tereikia daugiau entuziazmo“, – „Vilniaus dienai“ sakė A. Zuokas.

Jis pabrėžė, kad projektas ypač naudingas pačiam Kaunui.

„Aktyviau bendradarbiaudami turime visas sąlygas bei galimybes tapti regiono lyderiais, o saviizoliacija ir užsidarymas viename mieste niekur neveda“, – dėstė meras.

Kam reikalingas dvimiestis?

Vis dėlto dabartinė komisijos pirmininkė A. Ručienė įsitikinusi, kad naudos iš dvimiesčio projekto būtų. Dėl naudos tikras ir vis dar optimistiškai nusiteikęs E. Stanišauskas. Per pokalbį politikas atskleidė, jog jam net nekyla abejonė, kad dviejų didžiausių Lietuvos miestų sąjunga atneštų nemažai realios naudos: „Reikėtų dvimiestį pristatyti išvažiavus į Kanus, nes ten investuotojai domisi, ir mūsų potencialas jiems įdomus – tiek Europos, tiek pasaulio investuotojams. Jei jie pamatytų, kad miestai glaudžiai bendradarbiauja ir tariasi vienas su kitu dėl plėtros galimybių, iš to būtų nemažai laimėta – Vilniaus ir Kauno bendras sukuriamas produktas yra milžiniškas. Ekonominis potencialas didžiulis. Galima tik įsivaizduoti, ką galėtume padaryti, jeigu miestai bendradarbiautų.“

E. Stanišauskas tvirtino, kad dvimiesčio projektą yra įgyvendinęs ne vienas Europos miestas, vienas sėkmingiausių pavyzdžių – Malmės ir Kopenhagos dvimiestis. Esą, tokią koncepciją sugeba įgyvendinti net dviejų skirtingų šalių miestai. Malmė ir Kopenhaga kuria bendrą infrastruktūrą ir konkuruoja ne tarpusavyje, bet regionuose.

„Jeigu suvienytume jėgas, Vilnius su Kaunu visame Rytų regione tikrai įgautų stipresnį vaidmenį ir taptų nemažu Europos masto centru“, – teigė E. Stanišauskas.

Kas iki šiol buvo padaryta

Siekiant įgyvendinti dvimiesčio projektą, buvo padaryta ir realių veiksmų. Tiesa, kiek tai šios komisijos, o kiek kitų institucijų ir įmonių nuopelnas – diskusijoms vietos į valias.

2006 m. Vilniaus mero A. Zuoko siūlymu skrydžių bendrovė „Ryanair“ savo pagrindinę bazę įkūrė mieste.

Kiek vėliau sustabdytos logistikos centro statybos šalia Grigiškių, nes jis trukdytų panašiam centrui, esančiam šalia Kauno.

Siekiant pagreitinti susisiekimą tarp Kauno ir Vilniaus, greitis autostradoje buvo padidintas nuo 100 iki 110 km/h, o sparčiai vykstanti geležinkelių modernizacija leis važiuoti traukiniais gerokai didesniu nei 100 km/h greičiu, tai reiškia, kad iš vieno miesto centro į kitą gyventojai nuvyks greičiau nei per valandą.

Per 2012–2013 m. buvo suorganizuota per 15 įvairių renginių. Šiame sąraše buvo ir oficialus pasiūlymas Kauno r., Vilniaus r., Kaišiadorių, Trakų, Elektrėnų savivaldybėms kartu dalyvauti nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM 2013 m. Kanuose.

2006 m. „fDi magazine“ žurnalas Vilniaus ir Kauno bendradarbiavimo projektą pavadino ateities Europos regiono kūrimu.

Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybė, per gyventojų pajamų mokestį (GPM) kasmet Vilnius Kaunui atiduoda 80 mln. litų. Tai liudija abiejų miestų darbo rinkos suartėjimą.