Už Jolantos Čepukėnienės ir Reginos Pocienės skyrimą į Apeliacinio teismo teisėjas vieningai balsavo visi –14 – posėdyje dalyvavę tarybos nariai.

Pagal Konstituciją ,Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentė, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas. Todėl dėl šių teisėjų turės dar balsuoti parlamentas. Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė vylėsi, kad balsavimas dėl šių teisėjų įvyks dar šioje Seimo sesijoje.

Apie šias teisėjas tarybos nariai išsakė tik gerus atsiliepimus, pažymėjo jų sąžiningumą, kuklumą, ilgametę patirtį, nuolatinį ruošimąsi byloms. Abi teisėjos nagrinėja sudėtingas bylas dėl sunkių ir itin sunkių nusikaltimų.

R.Pocienė yra Teisėjų garbės teismo narė, o J.Čepukėnienė – Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narė.

Prezidentės patarėja R.Svetikaitė sakė, kad šalies vadovė buvo susitikusi su penkiais kandidatais, surinkusiais didžiausią balų skaičių – artimą 90 iš 100.

„Abi teisėjos pasirinktos, nes turi didelę darbo patirtį. Daug nagrinėjo rezonansinių bylų. Patirtis ir profesionalumas neleido suabejoti jų tinkamumu daryti karjerą. Žmogaus ir asmenybės apibūdinimas – retai kada galima pasakyti, kad teisėjas nelinkę gėrėtis savo statusu, o ramiai ir gerai atlikti darbą. Labai aukštas įvertinimas“, – sakė R.Svetikaitė.

Tarybos posėdyje dalyvavusi J.Čepukėnienė sakė, kad anksčiau dirbo teisme Panevėžyje, paskui teismuose Vilniuje. Penkti metai dirba Vilniaus apygardos teisme.

„Tenka dirti su sunkiomis, sudėtingomis rezonansinėmis bylomis. Manau, kad sukaupiau gyvenimišką ir profesinę patirtį. Esu tinkama eiti Apeliacinio teismo teisėjos pareigas“, – sakė J.Čepukėnienė.

Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus kandidatės klausė, kokia jos nuomonė apie bylų nagrinėjimo trukmę ir sankcijas. Neretai visuomenė turi neigiamą nuomonę šiais aspektais.

J.Čepukėnienė sakė, kad bylų trukmei įtakos turi keletas priežasčių. Neretai priežastys būna objektyvios – bylos būna didelės ir sudėtingos, todėl teisėjui sudėtinga planuoti posėdžius, pasitaiko, kad proceso dalyviai serga.

„Kartais būna subjektyvios priežastys, kai pauzės įvyksta tikslingai, dėl proceso dalyvių konkrečių. Teisėjai turi reaguoti ir stengtis, kad bylų nagrinėjimas neužsitęstų. Kiekvienas teisėjas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į įvairių aplinkybes – nusikaltimo pobūdį, sudėtingumą, asmens požiūrį į padarytą nusikaltimą ir išrinkti sankcijoje numatytą bausmę. Neretai visuomenei atrodo, kad jeigu paskirta ne su laisvės atėmimu susijusi bausmė, tai, atrodo, kad jis bausmės išvengė. Be to, visuomenė piktinasi, kad daug asmenų atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra išlaikomi mokesčių mokėtojų. Reikia rasti protingą balansą, kokia bausmę parinkti“, – sakė teisėja J.Čepukėnienė.

Teisėjų tarybos narė ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė gyrė J.Čepukėnienę už jos draugiškumą kolektyve.

„Su ja konsultuojasi Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjai, kurie nagrinėja žalos atlyginimo bylas. Ji visada išklauso, neatsisako padėti. Raginu kiekvieną balsuoti už ją, jos žinios ir kvalifikacija bus vertingos Apeliaciniame teisme“, – sakė N.Švedienė.

Teisėjų tarybos narys, Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas sakė, kad kandidatę seniai pažįsta, kartu dirbo tuometiniame Vilniaus miesto antrajame teisme.

„Yra tam tikros vertybės, kurios svarbios. Yra patikima teisėja plačiąja prasme. Nesu matęs ar nujautęs jokių užkulisinių žaidimų. Visi faktai vertinami objektyviai. Niekas negalėtų nuginčyti jos kompetencijos. Ji nevengia pasakyti savo nuomonės ir pagrįsti ją“, – sakė Apeliacinio teismo vadovas.

R.Pocienė į Apeliacinio teismo teisėjas pretenduoja antrą kartą. Pirmą kartą jis taip pat labai gerai buvo įvertinta. Pasak R.Svetikaitės, būtų garbinga ir teisinga, kad daugiau nei 20 metų dirbanti ir gerai vertinama teisėja būtų paaukštinta.

„Nagrinėju sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bylas. Sukaupiau nemažą darbo patirtį, kėliau kvalifikaciją ir stengiausi tobulėti. Patirtis gali būti panaudota Apeliaciniame teisme. Noriu prisidėti prie Apeliacinio teismo tikslų, priimant teisingus ir pagrįstus sprendimus“, – sakė posėdyje dalyvavusi R.Pocienė.

Posėdyje buvo akcentuojama, kad ji antrą kartą išrinkta Teisėjų garbės teismo nare, tai rodo, kad ja pasitiki teisėjų bendruomenė. Be to, R.Pocienė preciziškai rengiasi byloms, visada būna pasirengusi procesui, žino medžiagą, tai užtikrina operatyvius sprendimus.

„Teisėja R.Pocienė atrankoje užima aukštą vietą, ji turi stuburą ir charakterį, nuosekliai dirba. Karjeros siekis labai sveikintinas dalykas. Prašau palaikymo, manau, kad įsileis į mūsų kolektyvą“, – sakė Apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas.

J.Čepukėnienė nagrinėjo bylą, kurioje už akių nuosprendis buvo paskelbtas buvusiems omonininkams Andrejui Laktionovui, Česlavui Mlynikui ir Aleksandrui Ryžovui. Ši teisėja taip pat paskelbė nuosprendį ir kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino buvusio Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio visuomeninio padėjėjo pareigas anksčiau ėjusį Gediminą Miliauską. Dirbdama tuometiniame Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, J.Čepukėnienė kalta dėl finansinių nusikaltimų pripažino dainininkę Dainą Bilevičiūtę.

R.Pocienė dažnai nagrinėjo su organizuotu nusikalstamu, sunkiais nusikaltimais žmonių gyvybei ir sveikatai susijusias bylas. Ši teisėja dabar nagrinėja prieš dešimtmetį daugiabutyje Žirmūnuose kilusio tragiško gaisro bylą, tuomet per gaisrą žuvo šeši gyventojai. Ji taip pat nagrinėja aukšto Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Nikolajaus Filipčenkos baudžiamąją bylą, jis kaltinamas šnipinėjimu.

R.Pocienė taip pat panaikino apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui ir pripažino jį kaltu dėl sovietų agresijos neigimo.

52 metų J.Čepukėnienė teisėja dirba 22 metus. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas pažymi, kad atsitiktine tvarka išklausius bylų posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad teisėja posėdžiams pirmininkauja sklandžiai, tinkamai kontroliuoja posėdžių eigą, su visais proceso dalyviais bendrauja mandagiai, taktiškai, be išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius.

Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija pažymi, kad teisėjos J.Čepukėnienės priimami nuosprendžiai ir kiti procesiniai dokumentai yra aiškūs, detalūs, argumentuoti, juose pateikiama išsami bylos aplinkybių analizė.

Vilniaus apygardos teismo pirmininko manymu, J.Čepukėnienė linkusi ramiai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, o ne puikuotis savo statusu.

57 metų R.Pocienė teisėja taip pat dirba beveik 22 metus. Vilniaus apygardos teisme ji dirba nuo 1999 metų. Atsitiktine tvarka išklausius teisėjos bylų posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad teisėja posėdžiui vadovauja laikydamasi teisės aktų reikalavimų. R.Pocienė su visais proceso dalyviais bendrauja mandagiai, dalykiškai, suprantamai išaiškina teises.

„Teisėjos pagarbus elgesys su proceso dalyviais skatina ir proceso dalyvius rodyti atitinkamą pagarbą teismui. Teisėjos kalbos kultūra aukšta, mintys dėstomos sklandžiai, teismo posėdžių metu vyrauja rami, darbinė atmosfera. Teisėja atidžiai išklauso posėdžių dalyvių paaiškinimų, prašymų, motyvuotai išdėsto teismo sprendimus dėl pareikštų prašymų“, – rašoma Nuolatinės teisėjų vertinimo komisijos išvadoje.

Taip pat pažymima, kad R.Pocienė pasižymi mandagumu, taktiškumu, yra nepriekaištingos reputacijos ir gerbiama kolektyve. Teisėja apibūdinama kaip kruopšti, atidi, gebanti būti dalykiška ir ryžtinga. Jos kolegos vertina R.Pocienės precizišką pasirengimą bylų nagrinėjimui.

Į Lietuvos apeliacinį teismą pretendavo 17 teisininkų.

Apeliaciniame teisme baigiasi dviejų šio teismo teisėjų – 65 metų Reginos Gaudutienės ir 65 metų Rūtos Mickevičienės – įgaliojimai. Abi šios teisėjos nagrinėjo baudžiamąsias bylas.

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja apeliacinius ir kitus skundus dėl neįsiteisėjusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Šis teismas taip pat sprendžia dėl tam tikų bylų teismingumo.

Posėdžius rengdavo dvi dienas per savaitę

Teisėjų tarybos narys, antrai kadencijai teikiamas Apeliacinio teismo Baudžiamųjų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys sako, kad anksčiau šio teismo teisėjai posėdžius rengdavo dvi dienas per savaitę. Per pirmą kadenciją jam pavyko skyriaus teisėjus įtikinti, kad bylų posėdžiai turėtų vykti visomis savaitės dienomis.

„Penkeri metai nebuvo lengvi, krūviai „bangavo“, prieš kelerius metus jie buvo labai dideli. Ką pavyko nuveikti – mobilizuoti kolektyvą, krūvis liko mažesnis, stipriai sumažintas bylų likutis nuteikia optimistiškai – stojam į normalų darbo ciklą, daugiau dėmesio bus skirta darbo kokybei. Pavyko pakeisti požiūrį į darbą. Būdavo dienos be bylų posėdžių – pirmadienis, antradienis ir penktadienis po pietų. Dabar net ir labiausiai užkietėję šalininkai žiūri į bylų nagrinėjimo laiką kitaip. Manau, kad antra kadencija turėtų būti lengvesnė. Su kolektyvu, berods, santykis geras“, – pirmadienį teisėjų Tarybos posėdyje sakė A.Kruopys.

A.Kruopys Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas ėjo nuo 2012 metų liepos. 2015-2016 metais jis taip pat laikinai ėjo Apeliacinio teismo vadovo pareigas.

Šio teisėjo kandidatūrai į skyriaus pirmininko pareigas Teisėjų taryba pritarė vienbalsiai. Pagal Konstituciją, Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentė, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas.

Prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikatė sakė, kad A.Kruopio kadencija baigiasi liepos mėnesį.

„Daug kalbėta apie baudžiamųjų bylų terminus. Dar Apeliaciniam teismui tai yra iššūkis, su tuo dar reikia dorotis. Prezidentės pozicija sutapo su pirmininko pozicija, todėl toks prezidentės teikimas“, – sakė R.Svetikaitė.

Praėjusią savaitę Apeliacinis teismas atidėjo laisvės atėmimo bausmių vykdymą didelėje korupcijos byloje nuteistiems buvusiems Trakų savivaldybės vadovams – buvusiam Trakų merui Vytautui Petkevičiui, buvusiam tarybos nariui Sauliui Raščiauskui ir buvusiam administracijos direktoriui Leonardui Karnilai. Šioje byloje verdiktas turėjo būti paskelbtas prieš metus. Tačiau tada byla buvo atnaujinta siekiant gauti duomenis apie pradėtą operatyvinį tyrimą, gauti išslaptintas teismų nutartis.

Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas ragino kolegas balsuoti už A.Kruopio kandidatūrą.

„Tas laikotarpis, kurį teko dirti kartu, duoda didelį pliusą. Man svarbu, kad žmogumi galima pasitikėti, kad viskas būtų daroma sąžiningai ir teisingai. Neslėpsiu, kai kurie teisėjai dirba nuo pat Apeliacinio teismo sukūrimo pradžios, turi poziciją tam tikrais klausimais, juos sunku įtikinti. Aloyzas turi gebėjimą įtikinti. Labai rimtą proveržį esame padarę. Atsiranda praktikos formavimas – kolegos į būrelius jungiasi ir diskutuoja. Gimsta vieninga pozicija“, – sakė A.Valantinas.

Apeliacinis teismas įkurtas 1994 metais. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra akcentavęs, kad viena iš svarbiausių Lietuvos apeliacinio teismo priedermių – savo kompetencijos ribose užtikrinti vieningos teismų praktikos formavimą, kurti teisės taikymo bei įstatymų aiškinimo precedentus. 

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja apeliacinius ir kitus skundus dėl neįsiteisėjusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių civilinėse ir baudžiamosiose bylose.