Valdytojų žvejyba drumstame vandenyje

Galimi Kauno arenos valdytojai blaškosi ir nežino, ar dalyvauti konkurse. Lietuvos operatoriams trūksta valdžios dėmesio, o savivaldybėje apsvarstytas ir "badmečio variantas".

Flirtuoja su užsieniečiais

Žiniasklaidoje apie pusmetį mirga pranešimai apie Kauno valdžios žygius, siekiant surasti, kas valdys statomą Kauno pramogų ir sporto areną. Kauno meras Andrius Kupčinskas išsiuntinėjo laiškus Lietuvos ambasadoms, kad šios paskatintų užjūrio verslininkus įkelti koją į Kauną. Apie konkurso eigą nuolat informuojamos kelios, anksčiau susidomėjimą arenos valdymu pareiškusios bendrovės. Su bendrovės SMG atstovais nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje Kanuose susitikusi miesto delegacija pažadėjo atkreipti dėmesį į bendrovės pastabas dėl tam tikrų konkurso sąlygų.

Potencialios areną galinčios valdyti Lietuvos bendrovės tokio išskirtinio dėmesio nesulaukia. Praėjusį rudenį viename lietuviškame portale pasirodžiusiame interviu su A.Kupčinsku, miesto vadovas sakė, kad lietuviai galėtų pabandyti dalyvauti konkurse, tačiau jis abejojo, ar šie sugebės įgyvendinti visas operatoriams keliamas sąlygas. Tokios kalbos potencialiems valdytojams ūpo dalyvauti konkurse neprideda. Kalbama, kad kai kurios bendrovės baiminasi, jog SMG ir Kauno savivaldybės flirtas neperaugtų į protegavimą.

A.Kupčinskas teigia, kad Lietuvos kompanijos nerimauti neturėtų. Konkurso sąlygos visiems vienodos, o didelis dėmesys užsieniečiams rodomas norint paskatinti didesnę konkurenciją, pritraukti kuo solidesnį partnerį, galintį organizuoti tarptautinio masto renginius.

"Lietuviai tegul nepavyduliauja. Pasikalbėti ir aptarti arenos valdymo konkursą susitikome ir susitiksime su visais norinčiaisiais", – tikino meras.

Kortos atverstos Klaipėdoje

Kol kas Kauno arenos valdymo konkurso sąlygas yra pasiėmę septyni suinteresuoti asmenys. Du iš jų – užsieniečiai. Galimų dalyvių iš užsienio gali būti ir daugiau, nes nežinia, kas stovi už visų kitų likusių interesantų. Konkursu susidomėjusios užsienio kompanijos gali samdyti tarpininkus, kurie atstovautų jų interesams.

Kauno arena duris atvers maždaug tuo pačiu metu kaip ir Klaipėdos – 2010 m. antrojoje pusėje. Beveik vienu metu vyksta ir būsimų arenų valdytojų konkursai, bet Klaipėdos savivaldybėje jau atplėšti vokai su kandidatų pasiūlymais.

Į finišo tiesę dėl uostamiesčio arenos valdymo stojo trys lietuviškos kompanijos: "Seven entertainment", "Bilietai LT" ir "Makroconcert" konsorciumas bei "Muzikos ekspresas". Neoficialiomis žiniomis, pastarasis pretendentas turi mažiausiai galimybių laimėti, nes kiti du varžovai savo pasiūlymuose iš Klaipėdos savivaldybės visus 25 valdymo metus žada nereikalauti jokio koncesinio mokesčio ir turi kur kas daugiau patirties.

Iš varžytuvių anksčiau pasitraukė Šiaulių areną valdanti "Pramogų sala".

Gąsdina ir investicijos

Klaipėdos arenos valdymo konkurse dalyvaujančių trijų bendrovių atstovai neslepia, kad įsigijo ir Kauno arenos valdymo sąlygas, tačiau savo pasiūlymų savivaldybei kol kas nesuformulavo. Verslininkus gąsdina iš arenos operatoriaus reikalaujamos investicijos – iki 32 mln. litų.

"Atsižvelgiant į sunkmetį, sąlygos tikrai nėra pačios geriausios. Vis dar svarstome dalyvauti ar ne", – sakė "Bilietai LT" ir "Makroconcert" konsorciumo plėtros projektų vadovė Jolita Surininaitė.

"Jei ekonominė padėtis nebūtų prasta, sąlygos operatoriui labai nepalankios. Dar skaičiuosime, bet atrodo, kad būtinos investicijos nurodytos neatsižvelgiant į ekonominį Kauno potencialą", – pastebėjo "Seven entertainment" generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis.

Dėl dalyvavimo konkurse vis dar svarsto ir "Muzikos ekspresas". Pasak bendrovės Komercijos direktoriaus Aurelijaus Pikūno, prieš pateikdamas pasiūlymą Kaunui, "Muzikos ekspresas" pirmiausia analizuos, kodėl greičiausiai nepavyko laimėti konkurso dėl Klaipėdos arenos valdymo. A.Pikūnas pabrėžė, kad bendrovė kol kas rimtai neanalizavo Kauno arenos valdymo sąlygų.

"Kol kas į jas nesigilinome. Tik po to galėsime sakyti, ar 30 mln. litų yra problema. Pinigus atnešti – ne bėda, bėda, kaip juos atgauti", – kalbėjo A.Pikūnas.

Šiaulių arenos valdytojai negalvoja apie investicijas į Kauną. Jie neįsigijo ir konkurso sąlygų.

"Turint atliekamus 30 mln. litų, galima juos investuoti į kur kas geresnį verslą nei Kauno areną", – įsitikinęs Šiaulių arenos generalinis direktorius Gintaras Radavičius.

Galimus operatorius gąsdina ne tik milijoninės investicijos, bet ir nežinia dėl "Žalgirio" krepšinio komandos. Kol kas neaišku, kokio pajėgumo komanda bus ir kiek ji galės pritraukti žiūrovų po kelerių metų.

Užsieniečius domina sostinės

Apie 80 arenų valdanti SMG yra arenų valdymo lyderė pasaulyje ir įvardijama kaip viena realiausių kandidačių tapti Kauno arenos operatore. Kanuose su Kauno delegacija susitikę bendrovės vadovai pokalbio metu užsiminė, kad dar nežinantys, ar dalyvaus konkurse. Užsieniečiams abejonių taip pat kelia reikalaujamos milijoninės investicijos.

"Kauno dienos" žiniomis, ši sąlyga atbaidė ne vieną potencialų operatorių užsienietį.

"Seven entertainment" V.Šiugždinis pažymėjo, kad užsienio arenų valdytojus domina sostinėse statomos arenos. Išimtiniais atvejais, arena turėtų būti statoma bent milijoną gyventojų turinčiame mieste. Nė vieno šių kriterijų Kauno arena neatitinka.

"Vien dėl to, kad pasistatė didžiausią areną, Kaunas negali tikėtis, kad parduos daugiausiai bilietų", – įsitikinęs V.Šiugždinis.

14,5 tūkst. žiūrovų talpinančios arenos potencialo neišnaudoja ir kur kas daugiau gyventojų turinti Ryga.

Klaipėdos arenos valdymo konkursas patvirtino, kad užsieniečių susidomėjimas nereiškia, jog jie dalyvaus konkurse. Užsienio operatorius nuo bandymo įsitvirtinti uostamiestyje galėjo atbaidyti ir arenos dydis. Per koncertus joje tilps apie 7,5 tūkst. žmonių.

Apsvarstytas "badmečio variantas"

14,5 tūkst. vietų Kauno arenos valdymu besidomintys verslininkai savo pasiūlymus savivaldybei turi pristatyti iki gegužės pabaigos. Jei šis konkursas nepavyktų, A.Kupčinskas teigia, kad prieš skelbiant antrąjį apie privalomų investicijų ženklų mažinimą nebūtų nė kalbos.

Dienraščio žiniomis, savivaldybėje preliminariai aptarti keli variantai, ką tektų daryti, jei verslininkai į raginimus dalyvauti konkurse neatsilieptų. Užsimenama apie "badmečio variantą", kurio tektų griebtis kraštutiniu atveju. Savivaldybė galbūt pati steigtų biudžetinę įstaigą, kuri gautų reikiamą paskolą investicijoms ir imtų areną valdyti pati.

Valdytojas turi būti rastas iki 2010 m., nes rugsėjį arena turi atverti duris.

Ją statančios bendrovės "Vėtrūna" generalinis direktorius Juozas Valužis sakė, kad šiuo metu nuo darbų grafiko atsiliekama pora savaičių, tačiau įsitikinęs, kad statybos bus baigtos laiku. Savaitgaliais, dviem pamainomis iki vėlyvo vakaro dirbančios brigados baigė betonuoti arenos pamatus, įpusėjo statyti pirmojo aukšto perdangą ir pradėjo statyti antrąjį.