Valdovų rūmuose eksponuos polius, ant kurių stovėjo LDK kunigaikščių rezidencija

  • Teksto dydis:

Valdovų rūmuose bus eksponuojami autentiški mediniai poliai, į kuriuos rėmėsi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos mūrai, statyti pelkėtoje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, pranešė muziejus.

Per dvidešimt XVI amžiaus penktojo dešimtmečio juodalksnio polių bus galima pamatyti ekspozicijoje „Istorija, archeologija, architektūra“ ekspozicijose. Jų ilgis siekia nuo 0,7 iki 3,4 metro.

„Tai labai įdomi, informatyvi ir nauja archeologinė medžiaga iš 2014–2015 metų antrojoje Valdovų rūmų dalyje vykdytų tyrinėjimų, kurie itin pagarsėjo, kai archeologai aptiko, manoma, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikus menantį auksinį vyrišką žiedą“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.

Poliai atkasti rytinio korpuso šiaurinio priestato rūsiuose, vadinamuosiuose Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos bokšto požemiuose.

Ten iš viso rastos kelios dešimtys įvairių XIII–XVII amžiaus medinių konstrukcijų elementų, tarp jų – ypatingi XVI amžiaus vidurio mediniai poliai. Rasti ir galbūt seniausio Lietuvoje išlikusio XIII amžiaus pabaigos namo su grindimis fragmentai, XIV amžiaus vidurio unikali kalno papėdėje buvusios griovos šlaito sutvirtinimo konstrukcija.

„Šioje Šventaragio slėnio vietoje XIII amžiaus pabaigos ankstyvosios mūrinės pilies statyba tarsi tilpo ant pelkėmis apsupto, bet tvirto sausumos rago, o vėliau pilis plėtėsi į šlapią, pelkėtą aplinką, kurios nestabilų gruntą išmanūs to meto statybininkai sugalvojo sutvirtinti mediniais poliais bei klojiniais“, – tvirtino Valdovų rūmų muziejaus archeologas Egidijus Ožalas.

Anot jo, sprendimas sutvirtinti gruntą po mūrinių statinių pamatais pasitvirtino, o pelkėje užsikonservavusios bei randamos medinės konstrukcijos šiandien padeda pusmečio tikslumu nustatyti čia vykusių statybų datą.

„Tai laikotarpis, kai tapęs faktiniu Lietuvos valdovu Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) pratęsė jo tėvų pradėtą renesansinės didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą ir pastatė vadinamuosius Naujuosius rūmus“, – teigiama Valdovų rūmų pranešime.

Valdovų rūmų muziejaus restauratorės Deimantės Baubaitės teigimu, juodalksnis poliams pasirinktas žinant jo savybę gerai išlikti ir išsaugoti fizines savybes vandenyje.

„Mes ir patys tuo įsitikinome: archeologinių tyrimų metu iškastų medinių polių smailioji dalis, kuri visą laiką slėpėsi šlapiame grunte, buvo labai tvirta, o viršus – trapus ir pažeidžiamas“, – sakė restauratorė.

Visi 2014–2015 metais rasti archeologiniai radiniai – poliai, namukas su grindimis ir šlaito sutvirtinimo konstrukcija – konservuoti cukrumi. Iš viso tam prireikė keturių tonų saldžiosios medžiagos.

Per kelerius metus planuojama eksponuoti paruošti ir kunigaikščio Gedimino (1316–1341) pirmtakų laikus primenantį medinį namuką su grindimis bei unikalią šlaito sutvirtinimo konstrukciją.

Anot pranešimo, artimiausiu metu archeologijos ekspoziciją taip pat papildys 2019–2020 metais Valdovų rūmų požemiuose atliekant archeologinius tyrimus aptikti radiniai: XIII amžiaus pabaigos – XIV amžiaus keramika, juvelyriniai dirbiniai, unikalių importinės keramikos ir stiklinių taurių šukės, rytietiškos abstrakcijos šachmatų figūros ir zooarcheologinė medžiaga.

Prieš 200 metų nugriauti vadinamieji Valdovų rūmai atkurti virš 1987 – 2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
idiotai

gera

gera portretas
proga uzsikrest viduramziu virusais ir pasigaut nauja o gal tai setono inciatyva pelesiu ir vyruso susiburimas kovai pries zmonija?...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių