Lietuvoje pradėjus mokėti pašalpas visiems vaikams iki 18 metų, paaiškėjo, kad šios paramos negaus našlaičiai.

Seniūnijos laukia antplūdžio

Pagal anksčiau galiojusią tvarką, iki 18 metų vaikams pašalpos buvo mokamos, kai šeimoje augo trys ir daugiau atžalų. Nuo sausio visi tėvai dėl išmokų privalo kreiptis į seniūnijas. Čia jie turi užpildyti prašymus Socialinių reikalų skyriui. Prašoma pateikti papildomą informaciją apie šeimą, taip pat reikalaujama pažymos iš mokyklos, kad vaikas joje tikrai mokosi.

Pasak Socialinių reikalų Paramos šeimai Pašalpų poskyrio vedėjos Vydos Knezikienės, kol kas tėvai neskuba prašyti pašalpų vaikams. Kaune iki šiol gauta apie 2 tūkstančius prašymų.

Pagal anksčiau galiojusią tvarką, kas mėnesį pašalpos buvo skiriamos vaikams iki 12 metų. Nuo šių metų teisę gauti pinigines išmokas iki pilnametystės Kaune turi maždaug 8 tūkstančiai vaikų. Į seniūnijas galima kreiptis iki metų pabaigos, pašalpos bus išmokėtos už visus dvylika mėnesių.

Skaitytoja Valentina „Kauno dienai“ pasakojo, kad ją suglumino, jog pildant prašymą reikia nurodyti abiejų tėvų gyvenamąją vietą.

„Nesame išsituokę, tačiau jokių ryšių nepalaikome. Buvęs vyras šeima nesidomi ir net nežinau, kur jis gyvena. Negi tada man pašalpa už vaiką nepriklauso?“ – stebėjosi viena vaiką auginanti moteris.

Pašalpa – vienoje šalyje

Socialinių reikalų skyriaus pareigūnės teigė, kad bent vienas tėvų privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jei tėvai yra bedarbiai ir neužsiregistravę Darbo biržoje, pašalpa vis tiek mokama. Neturi reikšmės ir tėvų atlyginimų dydis – vaiko pinigai priklauso visiems.

„Jei mama gyvena Kaune, o tėvas – kitame mieste, pinigai išmokami toje savivaldybėje, kur deklaruota vaiko gyvenamoji vieta. Dviejų išmokų prašyti negalima“, – aiškino V.Knezikienė. Kartais kyla neaiškumų, kai vaikai likę Lietuvoje, o vienas tėvų gyvena užsienyje. Jei jis dirba Europos Sąjungos valstybėje, ten gauna pensiją ar bedarbio pašalpą, prašoma nurodyti duomenis apie jo gyvenamąją vietą, identifikacijos numerį ir kitus duomenis. Toks asmuo taip pat turi teisę gauti vaikui skirtą pašalpą, tačiau privalo kreiptis į kitos šalies institucijas. Žmogus privalo dirbti legaliai ir pateikti pažymą, kad Lietuvoje vaikui analogiška pašalpa nemokama.

„Mes kreipiamės į „Sodros“ užsienio išmokų tarnybą ir aiškinamės, ar užsienyje vaikui nepaskirta tokia pašalpa. Ją galima mokėti tik vienoje šalyje. Kartais pasitaiko ir gudravimų. Tarptautinis susirašinėjimas, kol paaiškėja situacija, tęsiasi maždaug tris mėnesius“, – pastebėjo V.Knezikienė.

Ministerija klaidina žmones

Į vieną Kauno seniūnijų dėl išmokos kreipėsi močiutė, kuriai teismo keliu paskirta anūko globa. Moteriai buvo paaiškinta, kad valstybė jai už globą kas mėnesį moka 4 MGL dydžio pašalpą, tad papildomi 52 litai vaikui nepriklauso. Tokia nuostata įteisinta Išmokų vaikams įstatyme.

„Tai – didelė neteisybė. Pašalpų nešykštima, kai abu tėvai uždirba po kelis tūkstančius litų, o man, auginančiai našlaitį, jų neduodama“, – piktinosi moteris.

Seniūnijose tėvams, rašantiems prašymus dėl išmokų, įteikiami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti informaciniai lapeliai. Juose pastebėta klaidinančių faktų. Lankstinukuose teigiama, kad vyresniam nei 18 metų asmeniui, besimokančiam profesinės, aukštesniosios ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, išmokos skiriamos, kol jam sukaks 24 metai. Vieną ar du tokio amžiaus vaikus auginantiems tėvams tenka nusivilti: kol kas galioja nuostata, kad finansinės paramos gali tikėtis tik tėvai, turintys ne mažiau kaip tris atžalas.